Kokios pagrindinės priežastys lemia nevienodą moterų ir vyrų padėtį Lietuvoje? Kokios naudos kiekvienas iš mūsų sulauktų, jei moterų ir vyrų padėtis Lietuvoje būtų lygiavertė? Į šiuos ir kitus klausimus liepos 30-ąją Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pabandė atsakyti Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Tądien vyko informacinis–edukacinis renginys „Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie lyčių nelygybės mažinimo?“ Renginys organizuotas įgyvendinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir asociacijos LGL projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“, kurio viena iš krypčių – sąmoningumo didinimo kampanija, siekianti sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, kelti klausimus apie Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus pagrindus.

Dalyvių nuomonė
Renginio pradžioje šilutiškiai dalijosi savo mintimis apie lyčių nelygybę. Daugelis dalyvavusiųjų įsitikinę, jog mažesniuose šalies miestuose ypač trūksta tolerancijos mažumoms, daugiau ir įvairių diskusijų kyla lyčių nelygybės klausimais.

„Išgirdus apie šį renginį, daugeliui tai sukėlė įvairių dvejonių: koks tai renginys, ar verta jame dalyvauti…Tikiu, kad didmiesčiuose daugiau tolerancijos ir supratimo apie lyčių lygybę“, – kalbėjo viena į renginį atėjusi šilutiškė. Kiti svečiai sakė suprantantys lyčių nelygybę, kaip vieną iš esminių problemų, tikino, kad tiek vyrai, tiek moterys turi gauti vienodą užmokestį už darbą.

Renginyje dalyvavo ir mažametę dukrą auginanti mama, kuri sieks, kad ši užaugusi būtų tolerantiška skirtingoms bendruomenėms, neatsižvelgiant į lyčių skirtumus, protinius gebėjimus: „Noriu, kad dukra žmones priimtų tiesiog kaip žmones, neskirstant jų į kategorijas“.

Tyrimai rodo, kad visuomenėse, kur lyčių lygybės yra daugiau, mažesnis agresijos ir savižudybių lygis bei aukštesnė ekonominė gerovė. Europos valstybėse, kur efektyviai siekiama lyčių lygybės, gimsta daugiau vaikų, fiksuojamas mažesnis skyrybų skaičius ir aukštesnis inovacijų lygis, daugiau lėšų skiriama sveikatos apsaugai, švietimui, socialinėms reikmėms.

Ekspertės aiškinimai
Lygių galimybių ekspertė renginio metu aptarė daugialypės moterų diskriminacijos priežastis ir galimus lyčių nelygybės problemos sprendimo būdus. Anot jos, moterys yra socializuojamos gyventi tokioje kultūroje, kurioje lyčių nelygybė yra tarsi savaime suprantamas dalykas ir atrodo, kad kitaip būti negali.

Ekspertė aiškino, jog tai formuojama ilgus tūkstantmečius ir tikima, kad moterys turi rūpintis tik buities reikalais. Mergaitėms, anot pašnekovės, nuo pat mažens yra aiškinama, jog tai yra moters priedermė. Tad artimoje aplinkoje neturint kitokių pavyzdžių gali atrodyti, kad yra tik vienas priimtinas moters gyvenimo modelis.

Be to, požiūris, jog moteris, kaip asmuo, nėra lygi vyrui, pagrindinė smurto prieš moteris problema. „To priežastis – ne alkoholizmas, nedarbas ar sunki vaikystė. <…> Pirminė priežastis, kodėl smurtaujama prieš moteris – sisteminis smurtas. Ir tai ne fizinis smurtas. Tai kontroliavimas kiekvieno tavo gyvenimo aspekto, kur tu pinigus išleidi, su kuo susitinki, kaip rengiesi, kada grįžti namo…“, – aiškino M. Jankauskaitė, pridurdama, kad ši nuolatinė kontrolė tarytum parodo, kad moteris žinotų savo vietą.

Anot renginio svečio, vyro ir moters nelygybė demonstruojama nuolatos ir subtiliai. Pavyzdžiui, įsijungus televizorių, analitinėje laidoje tarp ekspertų nėra nė vienos moters. Tai rodo, kad moteris rimtuose reikaluose nesusigaudo. M. Jankauskaitė paaiškina, kad jei kalba kryptų apie šukuosenas, sodą ar daržą, tuomet būtų kitaip, tačiau, kai kalba krypsta apie valstybės saugumą, moterų eksperčių nėra.

Pasiūlyta dalyviams atkreipti dėmesį, kiek proporcingai mokymosi vadovėliuose minimi vyrai ir moterys. „Tai siunčia paprastą žinutę, kad moterys nėra tokios reikšmingos ir svarbios. Mes skaitome savo valstybės istoriją ir beveik nėra moteriškų pavardžių. Minėjome šimtmetį. Ar valstybė prisiminė, kad tai buvo ir šimtmetis, kai moterys gavo balsavimo teisę?“ – retoriškai klausė ekspertė. Ji pabrėžė, kad, jeigu anuomet moteris nebūtų išsikovojusi šios teisės, šiandien nesivadintume demokratine valstybe.

„Kai žmonės tarpusavyje yra šitaip socializuojami, jiems sudėtinga susikalbėti. Moteris ir vyras yra dvi skirtingos puselės. Kai jas sudedame, gauname visumą. Tas tiko dvidešimto amžiaus pradžioje. Mūsų laikais ši logika nebetinka“, – sakė ekspertė. M. Jankauskaitė teigė, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau tampa priimtinesnė partnerystė šeimoje, kai vyras ir moteris yra lygiaverčiai spręsti įvairias problemas, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Ji pateikė ir atlikto tyrimo išvadas. Pavyzdžiui, kai vyrai ir moterys yra vieniši, jie vienodai paskirsto laiką. Galbūt moteris šiek tiek daugiau skirdavo tvarkymuisi ir gaminimui. Tačiau, kai asmenys pradeda gyventi kartu, anot ekspertės, vyrai tampa, tarytum, iš Marso atėję, o moterys iš Veneros…

„Jie pradeda gyventi visai kitokį gyvenimą: daug dėmesio skiria darbui, o moterys darbo atsisako ir skiria laiką vaikams“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Kaip mažinti lyčių nelygybę?
Anot ekspertės, svarbu keisti nusistovėjusius stereotipus. Dar vaikystėje suformuoti stereotipai dažnai moterims trukdo būti lyderėmis. M. Jankauskaitė akcentavo, kad keisti savo socialinę padėtį yra lengviau toms moterims, kurios yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, turi artimųjų palaikymą. Beje, svarbi yra ir valstybėje sukurta infrastruktūra, suteikianti palankias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Įvairovės veidai“
Renginio metu eksponuota fotografijų paroda „Įvairovės veidai“, iliustruojanti žmonių įvairovę ir kviečianti ją priimti be išankstinių nuostatų, nes tai dažnai apriboja galimybę matyti pasaulį atviromis akimis. Paroda Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (I aukštas, Tilžės g. 10) bus eksponuojama iki rugpjūčio 7 d.

Viktorija SKUTULIENĖ