Liepos 24 d. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko eilių ir muzikos vakaras – kalbėta apie kompaktinę plokštelę „Minčių gija“, kurioje įrašytos Eugenijos Tekoriūtės–Jefimovienės eilės ir Ado Nausėdos dainos. Renginį vedė atlikėjas Valdas Lacko. Muzikinį foną kūrė Tatjana Petravičienė. Prie arbatos puodelio muzikavo ir Nikolajus Filimonovas, neseniai taip pat išleidęs kompaktinę plokštelę „Susitikimas rudenį“.

Netradicinė kompaktinė plokštelė
Į bibliotekoje organizuojamus renginius, kurių kaltininkai yra pažįstami kūrėjai, šilutiškiai renkasi gana gausiai. Taip buvo ir šį kartą – bibliotekos parodų salė, kurioje ant staliukų puikavosi ramunių žiedų puokštelės ir kompaktinės plokštelės, buvo pilnutėlė. Teko ieškoti papildomų kėdžių. Ekrane keitėsi T. Petravičienės ir B. Morkevičienės fotografijos.

Renginį pradėjęs Valdas Lacko sakė, kad šįkart nori būti ne vakaro vedėju, o tarpine grandimi tarp muzikos ir poezijos. Pasidžiaugė, kad atvyko daug žmonių, su kuriais abu kūrėjai yra pažįstami, giminiuojasi ir draugauja. Pažadėjo, kad vakaro metu papasakos apie šių kūrėjų kūrybinį kelią ir pakvietė E. Jefimovienę paskaityti savo eilėraščių.

„Laikau rankose naują kompaktinę plokštelę, kurią į pasaulį paleido šiedu žmonės. Ar jie jaudinasi? Sakė, kad taip. Šis kūrinys pirmas toks mūsų rajone – jame 22 Eugenijos eilėraščiai ir 11 Ado dainų (žodžiai poeto J. Marcinkevičiaus, M. Budraičio, J. Erlicko, J. Keparutės, E. Jefimovienės ir paties atlikėjo)“, – kalbėjo V. Lacko, kviesdamas Adą atlikti pirmąją dainą. Susirinkusieji negailėjo plojimų.

V. Lacko atviravo, kad visada smagu bendrauti su vyresniais žmonėmis: „Įrašinėjant Eugenijos poeziją ir Ado dainas, per pertraukėles mes kalbėdavomės, aptardavome nuveiktą darbą. Iš jų aš daug sužinojau apie jų gyvenimo kelią, sėmiausi patirties ir gavau sau naudingos informacijos“.

Apie eilių kūrėją
V. Lacko papasakojo, kad įrašinėdamas ponios Eugenijos eiles daug sužinojo apie jos gyvenimą: „Eugenija gimė mūsų rajone, Juknaičiuose. Širdies balsą rašyti išgirdo dar būdama mokyklos suole. Potraukį rašyti Lietuvos atgimimo laikais stiprino to meto aktualijos. Šiandien eiliuoti skatina meilė Tėvynei, šeimai, žmonėms, gamtai. Šią Dievo dovaną mintis reikšti eilėmis paveldėjo iš tėčio, kurio svajonė tapti aktoriumi neišsipildė, mat ėjo sunkūs pokario metai. Eugenija labai myli savo šeimą, ji išleido į gyvenimą sūnų Joną ir dukterį Raimondą, turi keturis anūkus“. Vėl skambėjo Eugenijos eilės.

Gerai pažįstamas šilutiškiams
V.Lacko apie A.Nausėdą papasakojo, kad jis gimė žinomoje šilutiškių šeimoje, kad nuo mažens klausėsi tėvų, dėdžių, tetų dainavimo, kad šiandien Adas žinomas ne tik Šilutės rajone, bet ir už jo ribų. „Praėjo nemažai laiko, kol Adas atsikratė tapatinimo su Gyčiu Paškevičiumi. Šiandien jis yra Adas Nausėda, tokį jį visi ir pažįsta. Ketvirtoje klasėje Adas pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Pateko pas mokytoją Bronių Bučių, grojo akordeonu. Svajonė groti saksofonu neišsipildė – buvo tuo metu per mažo ūgio. Domėjosi „Bitlų“ muzika. Savarankiškai mokėsi groti gitara, aštuntoje klasėje sukūrė vokalinį–instrumentinį ansamblį „Bijūnai“. Nuo to laiko ir prasidėjo koncertinė veikla“, – kalbėjo V.Lacko. Buvo prisimintas Ado darbas Šilutės ir Klaipėdos kavinėse, kuris leidžia pasitikrinti save prieš žiūrovus, savotiškai užgrūdina.

V. Lacko pasidalijo mintimis, kaip buvo daromi įrašai, apie kavos pertraukėles, kurių metu buvo nuoširdžiai bendrauta su kūrėjais, dalintasi patirtimi. V. Lacko pakvietė įsigyti Eugenijos ir Ado kompaktinių plokštelių ir klausytis vakarais, kai bus liūdna ar džiaugsmo minutėmis.
Skambėjo dainos ir eilės, padėkos bibliotekos darbuotojams, draugams ir pažįstamiems.

Prie kavos puodelio ilgai bendrauta, klausantis Ado Nausėdos ir Valerijaus Filimonovo atliekamų dainų.

Birutė Pucilauskaitė–Morkevičienė