Sunku vadinti senole moterį, kuri kaip žirnius į sieną berdama žodžius pasakoja apie ilgą savo gyvenimą… Nors Elena Lopsienė jau perkopė 90 metų slenkstį!

„Su vyru Algirdu kartu pragyvenome trisdešimt ketverius metus. Užauginome keturis vaikus: dukras Aldoną ir Birutę, sūnus Petrą ir Algirdą. Nuo 1955 metų su vyru dirbome durpyne. Vyras kasė durpes, o aš su vežimuku veždavau jas ir kraudavau. Ir tas vežimukas, ir kojos klimpdavo į durpes – sunkiai tekdavo dirbti. Visas gyvenimas anuomet lengvas nebuvo. Net prie duonos eilėje reikėdavo ilgokai prastovėti…“ – prisimena ilgus metus nugyvenusi Elena.

Ji pasakojo, kad pasaulį išvydusį jų sūnų Petriuką augino seneliai, o dukrą Aldoną vygėje palikdavę… Kaimynė užėjusi akį užmesdavo, pamaitindavo. Iš durpyno išėjusi dvejus su puse metų dirbo Šilutės lentpjūvėje, po kelis metus profesinėje mokykloje ir valytoja banke. Ilgiausiai, trylika metų, išdirbo pieninėje, iš ten išėjo į užtarnautą poilsį.

„Šiandien – geriausi mano metai. Kiekvieną sekmadienį einu į bažnyčią. Su gera drauge kaimyne dažnai pasikalbame apie gyvenimą, einame pasivaikščioti“, – pasakojo ilgaamžė, spinduliuojant šiluma.
Dabar Elena turi 13 anūkų, 16 proanūkių ir 1 proproanūkį. Dar vienas – ne už kalnų. Mažieji teikia daug džiaugsmo. Mėgsta aplankyti ir sūnaus namo statybvietę – juk negali palikti statybininkų vienų…

Elena, skirtingai negu dauguma tais laikais, gimė negausioje šeimoje – turėjo tik brolį ir seserį. Užtat vargo paragavo jau vaikystėje: „Tėvas numirė, kai maža tebebuvau, vos pradėjusi lankyti mokyklą. Tebaigiau tris skyrius. Tarnavau pas ūkininkus, kur iš mažens visokius darbus teko dirbti…“

Ilgaamžės pasveikinti nuvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.

Birutė Pucilauskaitė–Morkevičienė