Padėkos vakaras, skirtas Kerstin Lindquist padėkoti

„Iš širdies – į širdį“ – taip simboliškai pavadinome penktadienio popietę, surengtą natkiškiečio Tado Girčiaus sode. Tado sodyba visuomet atvira daugybei žmonių, tik šio vakaro svečiai buvo ypatingi – tai švedų humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai. Viltis. Tikėjimas. Meilė“ vadovė Kerstin Lindquist ir jos labdaringas pareigas perimantis Fredrik Bruer.

Iš dešinės: Kerstin Lindquist, vertėja Virginija ir naujasis „Pagalbos Lietuvai“ vadovas Fredrik Bruer. Astos Andrulienės nuotr.

Kuomet Kerstin ištarė su labdaros misija lankanti Lietuvą paskutinį kartą, sunku buvo tuo patikėti, tačiau kai pristatė savo veiklos įpėdinį, supratome, kad tai yra gyvenimo tikrovė.

Per 26 bendradarbiavimo su švedais metus būta visokiausių istorijų. Šios moters vadovaujamos organizacijos pėdos įmintos daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Švedijoje už šią veiklą Kerstin apdovanojo Švedijos princesė, o apdovanojimo ceremonijoje Kerstin vilkėjo tautiniu lietuvišku kostiumu. Apie švedų organizacijos „Pagalba Lietuvai“ ir Tado Girčiau veiklą, jų nuveiktus darbus ne kartą rašė Lietuvos spauda (taip pat ir „Pamarys“), rodė nacionalinė televizija. Šių įsimintinų istorijų herojai ir buvo vakaro „Iš širdies į širdį“ svečiai.

O istorijų būta galybė, ir neįtikėtinų! Natkiškiečių Valančių šeimai prieš 25-erius metus gimę trynukai taip pat susilaukė labdaringos paramos. Draugauta su Panevėžio, Šilutės, Klaipėdos krašto ligoninėmis. Visos Europos dėmesio sulaukė Martyno Girulio istorija su bionine ranka. Martynui sugrąžintos kojos. Išgydyta daugybė žmonių, suorganizuota sudėtingiausių operacijų Lietuvos žmonėms Švedijoje ir Lietuvoje. Pastatyti ir žmonėms padovanoti du namai. Į Švediją pakviesta 14 meno kolektyvų. Teikta nuolatinė milžiniška pagalba Grigaliūnų šeimos namams (Panevėžio r.), užauginusiems per 60 vaikų. Lietuvaičių porai suorganizuotos ir iškeltos vestuvės Švedijoje su apeigomis bažnyčioje ir iškilia puota. Ir dar daugybė panašių istorijų…

O ką kalbėti apie materialinę paramą mokykloms, kultūros centrams, draugijoms, bendruomenėms. Visa tai pavertus pinigine išraiška susidarytų šešiaženkliai skaičiai, o gal ir didesni.

Visą vakarą girdėjome: „Kerstin, tu – mano antroji mama“, apsikabinimai, ašaros… Tiek gerumo, kiek skleidžia Kerstin Lingvist, neįmanoma sutalpinti širdyje. Todėl tas patirtas gerumas aną popietę ir prasiveržė daugeliui ten dalyvavusių dėkingumo ašaromis…

Šis vakaras Kerstin buvo Tado Girčiaus ir bičiulių Lietuvoje suorganizuota staigmena, nes paprastai tarti: „Viso geriausio, Kerstin!“ neišeina… Anot, Kerstin, „išvykstu iš Lietuvos gerumu, nuoširdumu pakrauta širdimi“. O mes, padėkoję šiai moteriai ir jos komandai, nors ir kukliu vakaru, tariame, „Iki pasimatymo, Kerstin!“

Svetlana Jašinskienė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite