Rusnė – Lietuvos ir Indijos santykių sostinė

Rusnėje, prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, kuris stovi Atmatos upės pakrantėje, įvyko iškilmingas renginys „Meniniai tiltai. Indija – Lietuva“. Renginys buvo skirtas Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mahatmos Gandžio 150–osioms gimimo metinėmis paminėti.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padėkojo Indijos, Izraelio, Lietuvos žmonėms, kurie rūpinosi, kad paminklas Gandžiui ir Kalenbachui atsirastų būtent Rusnėje.

Visą praėjusią savaitę Rusnėje vyko tradiciniai muzikos meno vakarai „Muzikuojanti Rusnės sala“. Tai jau dešimtasis Salos etnokultūros ir informacijos centro, Rusnės seniūnijos ir bendruomenės organizuojamas meninis projektas, kurio metu žiūrovai gerėjosi poetų, kompozitorių kūriniais, dailininkų darbais, profesionalių atlikėjų muzika… Plenere šiemet dalyvavo ir dailininkai iš Indijos, Nepalo, Sakartvelo bei Ukrainos.
Tarptautinio plenero „Rusnė 2019“ uždarymo šventė sutapo su Indijos nepriklausomybės didvyrio M. Gandžio gimimo metinėmis.

Sveikinimai ir džiaugsmai
Iškilmėse dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, LR užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Rusnės dailės plenero dalyviai, svečiai iš Indijos ir, žinoma, rusniškiai. Renginį vedė TV laidų vedėja Edita Mildažytė.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis padėkojo visiems susirinkusiems, ypač idėjos saloje pastatyti paminklą Gandžiui ir Kalenbachui autoriams. Anot kalbėtojo, šioje vietoje žmonės susitinka pabendrauti.

„Sako, gimsta žmogus, pereina per gyvenimą ir palieka pėdsaką. Vienų pėdsaką labai greitai užneša vėjas, o mūsų Gandžio pėdsakas taip giliai įrėžtas, kad ir po šitiek metų šis išdidus žmogus gali apie save mums priminti“, – kalbėjo sveikinimo žodį tarusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji taip pat dėkojo Indijos, Izraelio, Lietuvos žmonėms, kurie rūpinosi, kad šis paminklas atsirastų būtent Rusnėje.

Rusniškiai, svečiai iš Indijos gerėjosi indišku šokiu, kurį demonstravo klasikinio Indijos šokio atlikėja Kristina Dolinina.

Kalbėtojams antrino ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky. Ji pasidžiaugė gausiai susirinkusia minia į 150-ųjų Gandžio gimimo metinių minėjimą ir tarė: „Čia stovi ir amžinai stovės mano tėvynainis, gimęs netoli Rusnės ir tiek daug savo gyvenimo paaukojęs tiek Indijai, tiek Pietų Afrikai. Nesvarbu: esi žydas, indas, lietuvis ar kitos tautybės žmogus, šiandien džiaugiamės saule, puikiu vaizdu. Gyvenkime taip, kad visada galėtume vienas kitam padėkoti“.

Vizitu susirinkusiuosius pagerbė ir Lietuvos Indijoje ambasadorius Julius Pranevičius: „Važiuojant iki Rusnės galvojau, jog labai taiklus renginio pavadinimas „Meniniai tiltai“. Kai kalbame apie tiltus, Rusnė yra vienintelė didžiausia sala Lietuvoje, tad tiltai labai simbolišika. Diplomatų darbe tiltų statymas – kasdienybė. Mes bandome kurti, lipdyti, statyti valstybes. Statyti tiltus tarp bendruomenių, tarp žmonių, visos progos ir galimybės yra naudingos. Nesvarbu, ar tai ekonominiai saitai ar kultūriniai, meniniai ar istoriniai ryšiai – visa tai yra gera medžiaga tiltams – ryšiams tarp valstybių kurti“.

Rusnės bažnyčioje vyko plenero dalyvių sukurtų darbų paroda ir plenero uždarymas.

Ambasadorius padėkojo Rusnės seniūnei, kuri aktyviai ne tik Lietuvoje stengiasi pristatyti Rusnės salą, bet ir užsienyje. J. Pranevičius priminė apie šių metų D. Drobnienės vizitą į Indiją, kurio metu seniūnė Indijos auditorijai papasakojo apie Pamario kraštą, Rusnės salą, čia rengiamą plenerą ir dailininkų darbus. Anot ambasadoriaus, D. Drobnienės pastangomis Rusnė tampa Lietuvos ir Indijos santykių sostine.

„Žmogus, kuris turi didelę širdį, o žmonės, kurie jį pažįsta, labai jį myli“, – tokiais žodžiais renginio vedėja E. Mildažytė pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kanclerį Laimoną Talat–Kelpšą, kuris svečiams priminė paminklo atsiradimo istoriją, paprašytas papasakojo ir apie H. Kalenbachą, kuris, deja, Lietuvoje mažiau minimas nei Gandis: „Kiekviena šalis turi garsių vardų sąrašą ar simbolių rinkinį. Indija tokių ženklų turi daug: indiškas šokis, sanskritas, budistinė religija, ajurveda ar joga… Tarp jų ir Mahatma Gandis. Tačiau jei nuvykę į Indiją paminėtumėte Hermaną Kalenbachą, tarsi įvyksta stebuklas – jis puikiai ten atpažįstamas per santykį su Gandžiu, per įtaką, kurią šis žmogus padarė Gandžiui, kaip Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderiui“.

Ypatingas apdovanojimas
Po sveikinimo kalbų M. Gandžio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo šventėje buvo įteiktas pirmasis „Abu – Ubhay“ apdovanojimas, skirtas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei. Specialiu prizu – 3D spausdintuvu atspausdinta Rusnėje iškilusio paminklo M. Gandžiui ir jo rusniškiui draugui H. Kalenbachui miniatiūrine kopija – apdovanotas Indijos Garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Kumar Chaudhary, savo darbais ir veikla prisidėjęs prie Lietuvos ir Indijos santykių stiprinimo.

Apdovanojimas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei įteiktas Indijos Garbės konsului Lietuvoje, Indijos Oro pajėgų atsargos pulkininkui leitenantui Rajinder Kumar Chaudhary, kurį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas.

„Man didžiulė garbė būti čia, dėkoju visiems už tokią galimybę. Gandžio gimimo jubiliejus švenčiamas visur pasaulyje. Rusnė – ypatinga vieta, nes čia, šalia Gandžio stovi ir Kalenbachas. Tai – žmogus, kuris palaikė ir visada buvo Gandžiui sielos brolis jo nesmurtinio pasipriešinimo kovoje už laisvę, kuris buvo visiškai naujas kelias atvedęs į Indijos nepriklausomybę. Esu laimingas, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra nepriklausomos“, – po apdovanojimo, kurį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas, kalbėjo R. Kumar Chaudhary.

Tarptautinio plenero „Rusnė-2019“ dalyviai nutapė atviruką, skirtą Mahatmos Gandžio 150-osioms metinėms.

Kandidatūras Rusnės bendruomenei, įsteigusiai šį garbingą prizą, teikė visuomeninė organizacija Lietuvos – Indijos forumas.

Po iškilmingos ceremonijos renginio svečiai rinkosi į Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, kur vyko plenero dalyvių sukurtų darbų paroda ir „El Fuego“ grupės koncertas.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ,Gerdos Belokopytovos nuotr.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite