Tag Archives: tradicijos

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Plačiau... Pagrindinė, Šalyje

Velykos Lietuvoje: nuo senųjų papročių iki šventinio stalo tradicijų

Velykų tradicijos

Fotonuotrauka. Grupinė. Senelis (dešinėje) su anūku (kairėje) dažo velykinius margučius prie uždaroje patalpoje esančio stalo. XX a. 3–4 deš. (Trakų muziejus, CC BY) Velykos – viena svarbiausių pavasario švenčių. Ikikrikščioniškuoju laikotarpiu ši šventė buvo siejama su gamtos atbudimu, nauja gyvybe ir derlingumo pradžia. Vėliau ji sutapatinta su Kristaus prisikėlimo istorija, įgydama naują religinę prasmę, tačiau išlaikydama ir senųjų papročių pėdsakus. Kaip atrodė Velykos anksčiau, galima pamatyti ir istoriniuose archyvuose bei skaitmeninio kultūros paveldo kloduose. „Velykos Lietuvoje yra išskirtinė šventė tuo,

Plačiau... Gyvenimas, Pagrindinė

Vasario 24-oji – Vieversio diena

Vieversio diena

Meteo.lt primena, kad vasario 24 d., antradienį, minėtas Šv. Motiejus ir Vieversio diena. Gal todėl, kad dirviniai vieversiai vieni pirmųjų iš Lietuvos paukščių sugrįžta į mūsų šalį iš žiemaviečių, lietuvių tautosakoje jis vaizduojamas kaip pavasario pranašas ir savo čirenimu žadinantis gamtą. Senoliai manydavo, kad jei vieversys parskrenda anksčiau nei vasario 24-ą, reiškia, kad dar ilgokai bus šalta, bet jei parskrenda vėliau nei vasario 24 d., tai pavasaris bus ankstyvas. Taip pat buvo sakoma, „jei ant Motiejaus yra sniego – greit

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje

Žiemos saulėgrįža šiemet minima gruodžio 21 dieną

saulėtos dienos

Gruodžio 21-24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. – astronominės žiemos pradžia Trumpiausia metų diena nuo seno turėjo ypatingą reikšmę. Žiemos saulėgrįža mūsų protėviams nebuvo tik astronominis reiškinys – tai buvo lūžio taškas, simbolizuojantis tamsos viršūnę ir šviesos sugrįžimo pradžią. Nors šiandien gyvename moderniai, daugelis senųjų prietarų, papročių ir vidinių nuostatų vis dar atpažįstami, ypač artėjant metų pabaigai. Kuo žiemos saulėgrįža ypatinga moksliškai

Plačiau... Pagrindinė, Šalyje

Ar kalėdinės dekoracijos daro poveikį emocinei savijautai?

kalėdinės dekoracijos

Kalėdinių švieselių spindesys žymi kur kas daugiau nei tik šventinio laikotarpio pradžią – tai būdas įnešti šviesos ir ramybės į namus tamsiausiais metų mėnesiais. IKEA Kalėdų apklausa rodo, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų svarbu papuošti namus žiemos šventėms. Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad šios pastangos yra daugiau nei tradicija – tai emocinis šeimos ritualas, padedantis kurti jaukumą, ryšį ir ramybę, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. Anot apklausos organizatorių, šventinis laikotarpis Lietuvoje daugeliui siejasi su geromis emocijomis. Beveik du iš penkių (39

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje

„Kas Šiupinio šventės nešvenč, tiems tą metą didelis ištrūkis pasidaro“, – sakydavo lietuvininkai 

2025 m. kovo 3 d. 17.30 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejus kviečia į Šiupinio vakarą Šilutėje. Lankytojų lauks: • Agluonėnų klojimo teatro spektaklio ,,Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“ ištrauka (rež. D. Savickis). • Pasidainavimai su gitara (atlikėjai L. ir A. Dargužiai, L. Stoliarovienė). • Tradicinis šiupinys ir vofeliai su kafija. • Linksma loterija, kurios pagrindinis prizas – vakarienė dviem! Šiupinio šventė Užgavėnių proga pirmą kartą surengta 1927 m. ,,Klaipėdos lietuvių moterų draugijos“ iniciatyva Bumbulienės svetainėje. Nuo to laiko ,,Šiupinys“  rengtas

Plačiau... Gyvenimas, Šilutės rajone

Tradicijų ir modernumo darna saugomose teritorijose

Saugomų teritorijų tarnyba kviečia susipažinti su Mažosios Lietuvos arba Prūsų Lietuvos architektūros apžvalga. Nacionaliniai ir regioniniai parkai žmonėms asocijuojasi su gražia natūralia gamta, ko daugelis ten ir važiuoja ieškoti. Ne tik gyvosios gamtos – bioįvairovė, buveinių ir rūšių apsauga yra tos gražios gamtos esminė dedamoji. Teigiamus įspūdžius dovanoja išsaugotas šimtmečiais tradicinės gyvensenos formuotas kraštovaizdis, kurio viena svarbiausių detalių mozaikoje yra architektūra. Tie kraštovaizdžio elementai, kuriuos pirmiausia pastebi žmogaus akys, turi byloti mums apie etnografinį regioną, kuriame esame.  Mažosios Lietuvos sodybos

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, „Rambyno aidai“, Gyvenimas, Pagrindinė

Pažinkite 12 unikalių Lietuvoje puoselėjamų reiškinių

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru parengė gyvajam kultūros paveldui skirtą profesionalių straipsnių ir vaizdo įrašų ciklą. Jame pasakojama apie 12 Lietuvoje puoselėjamų reiškinių, įtrauktų į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Besidomintieji gyvu, tvariu ir bendruomenes buriančiu paveldu gali išsamiau pažinti šias tradicijas ir jų išsaugojimą lemiančias gerąsias patirtis: balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradiciją; būgnijimą kūlele Rytų Aukštaitijoje; drevinę bitininkystę Varėnos krašte; kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje; Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamybą; lietuvininkų (šišioniškių) tarmės

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra, Šalyje

Vilniaus rotušėje pristatomos kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje

Šiandien, kovo 28 d., Vilniaus rotušėje vyks iškilmės, kuriose bus pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukos naujienos. Šiame sąvade rasis kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje, gintaro gaudymas, klojimo teatras, jidiš tarmė ir kt. Ne tik Šilutės H. Šojaus muziejus įvairiomis progomis kviečia paragauti kafijos, apie šį Mažojoje Lietuvoje žinomą gėrimą nuolat primena ir kituose Šilutės rajono renginiuose, šventėse. Tikėtasi ir laukta, kad kafijos gėrimo kultūros gaivinimo praktikos Mažojoje Lietuvoje bus įtrauktos į nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Šilutės

Plačiau... Pagrindinė, Uncategorized

Mažosios Lietuvos Velykų tradicijos

Jau paskutinė kovo mėnesio savaitė, tiek ir beliko iki šv. Velykų. Tačiau savaitė iki Velykų Mažojoje Lietuvoje nebuvo įprasta. Kodėl? Atsakymas yra publikacijoje, kurią anksčiau yra paviešinęs Šilutės H. Šojaus muziejus, gal verta prisiminti, ką apie priešvelykinę savaitę, Velykas Mažojoje Lietuvoje savo straipsnyje tuomet pateikė muziejaus savanorė  Vidmantė Marcinkevičiūtė. Juk tradicijos, papročiai eina iš kartos į kartą ir nesensta. Tad paskaitykime. Senosios tradicijos Remiantis istoriniais šaltiniais, Mažojoje Lietuvoje išskiriamos šios tradicijos: kiaušinių dažymas ir įvairūs veiksmai su jais (dovanojimas, daužymas,

Plačiau... Kultūra, Pagrindinė, Uncategorized

Verbų sekmadienis

Kovo 24-oji – Verbų sekmadienis. Apie Verbų tradicijas ir papročius primena Etnografijos muziejus, Šilutės H. Šojaus muziejus. Prisiminkime kartu. Etnografijos muziejus skelbia, kad Didžioji arba Kančios savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Kartu su bundančiu pavasariu šį sekmadienį atgydavo visa Lietuva. Keliais ir takeliais mirgėte mirgėjo žmonių būreliai su verbomis rankose (Juozas Kudirka. Velykų šventės,V., 1992.). Kiekvienas, senas ar jaunas, nešėsi rankoje verbą. Aukštaitijoje (išskyrus Rytų Aukštaitiją), Suvalkijoje ir Žemaitijoje šventino kadagį. Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje pagrindinės buvo verba, verbele vadinamos gluosnių

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Kafijos gėrimas pateko į nematerialaus kultūros paveldo nacionalinį sąvadą

Šilutės kultūros ir pramogų centro kartu su partneriais teiktas nematerialaus kultūros paveldo projektas papildė nacionalinį sąvadą. Jame atsirado dar viena mūsų krašto tradicija – Kafijos gėrimo kultūros gaivinimas Mažojoje Lietuvoje. Teikėjai – Šilutės r. savivaldybės Šilutės kultūros ir pramogų centras, asociacija Šilutės kraštotyros draugija ir Lietuvininkų bendrija. Kafijos gėrimo kultūra – Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija –  lietuvininkų tradicinio gėrimo gaminimo, ruošimo ir vartojimo paprotys. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti

Plačiau... Kultūra, Šalyje, Šilutės rajone

Kovo 15-ąją – inkilų kėlimo šventė

Iš šiltųjų kraštų sugrįžtantys paukščiai – pavasario pranašai, kuriuos svarbu pasitikti tinkamai. Kovo 15 dieną Valstybinių miškų urėdija kviečia į tradicinę inkilų kėlimo šventę – „Paukščiai grįžta namo“. Miškininkai laukia visų sparnuočių mylėtojų. Taip pat primena pagrindines inkilų kėlimo taisykles.   Šimtametė tradicija Dar 1922 metais gamtininko prof. Tado Ivanausko sugalvotą idėją organizuotai kelti inkilus juose perintiems paukščiams šiandien galime laikyti šimtamete, puikiai gyvuojančia tradicija. Puoselėjama gamtininkų, miškininkų bei gamtai neabejingų paukščių mylėtojų. Inkilų kėlimo šventė kasmet padeda sukurti namus

Plačiau... Pagrindinė, Šalyje, Ūkis

Kūčios

Kūčios – Kalėdų išvakarėse (gruodžio 24 d.) švenčiama šventė. Dabar tai paprastai yra šeimos ar artimiausių draugų vakarienė. Kazimieras Būga teigia, kad lietuvių protėviai žodį „kūčia“ dar XII a. per slavus yra pasiskolinę iš senovės graikų (tą pačią prasmę turi graikiškas žodis „kukkia“). Tai patiekalas skirtas visų pirma pavaišinti į puotą pakviestoms protėvių vėlėms. Tai aukos patiekalas, paprastai suvalgomas pačių aukotojų. Tradicijos Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti darbus. Kūčių

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Kalėdos

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Saulės sugrįžtant būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus“ – t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių. Laukimo laiką krikščionybė sutapatino su adventu. Gruodžio 25 d. nuo seno laikyta saulės atgimimo diena. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato

Plačiau... Gyvenimas, Uncategorized

Laidojimo paslaugos: kaip sukurti nepamirštamas laidotuves?

laidotuvės

Laidotuvės yra neatsiejama gyvenimo dalis, kurioje susiduria daug emocijų ir sprendimų. Pasirinkti tinkamas laidotuvių paslaugas yra svarbu, siekiant pagerbti mirusiojo atminimą ir palengvinti artimųjų netektį. Laidojimo paslaugos ne tik išreiškia pagarbą mirusiesiems, bet ir atspindi besikeičiančias vertybes, technologijų poveikį ir bendruomeninę paramą. Pasitelkiant šiuolaikines technologijas, atsižvelgiant į individualius poreikius ir kultūrinę įtaką, šios paslaugos tampa daugiau nei vien ritualas. Jos teikia galimybę atminimui ir pagerbimui gyventi per kartų ir bendruomenių tęstinumą. Laidojimo paslaugų reikšmė: kokia ji? Laidojimo paslaugos yra daugiau

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje

Greit Velykos: tyrimas atskleidžia, kaip pastaraisiais metais keičiasi šventinės tradicijos

Daugelis jau pradėjo pasiruošimą vienai svarbiausių pavasario švenčių – Velykoms: planuoja ne tik valgiaraštį, bet prisimena ir šventines tradicijas. Kiekvienoje šeimoje jos švenčiamos skirtingai, tačiau tam tikros, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, išlieka. Ar Lietuvos gyventojai vis dar laikosi populiarių velykinių tradicijų, ar ši šventė po truputį įsileidžia ir šiuolaikiškus vėjus? Kaip rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, daugelis gyventojų šiais metais Velykas švęs tradiciškai: šeimos rate margins kiaušinius, žais populiarius šventinius žaidimus, o ant

Plačiau... Diena, Gyvenimas, Uncategorized

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Joninės

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagrindinė

Netikėtos tradicijos: pasaulis tikrai turi kuo nustebinti

Sakoma, kad genys margas, o pasaulis – dar margesnis. Ir tikrai – jei bent šiek tiek savo dėmesio ir laiko skiriate pasaulio tradicijoms pažinti, netruksite sužinoti apie stulbinančią įvairovę bei netikėtumus. Tad pats metas sužinoti daug įdomių dalykų. Į Kalėdas – riedučiais Kalėdos – viena gražiausių metų švenčių. Na, šiuos ypatingus šventinius rytus, daugelyje šalių yra priimta pradėti pamaldomis bažnyčioje. Ne išimtis ir mūsų šalis – tikintieji šventinį rytą keliauja į bažnyčią. Tiesa, verta paminėti, kad tai, mūsų šalyje, o

Plačiau... Gyvenimas, Laisvalaikis, Šalyje

Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Rekordinis šiaudinis sodas 2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio. Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra, Pagrindinė

Kas yra Velykos krikščionio žvilgsniu?

Nors šventas Velykas švenčia daugelis, tačiau ar visi galėtų atsakyti į klausimą, kas yra Velykos? Į jas pirmiausia turėtume žvelgti per krikščionybės prizmę. O šiame kontekste Velykos yra Kristaus prisikėlimas – pati reikšmingiausia ir drauge seniausia krikščionių šventė. Ja siekiama paminėti po nukryžiavimo mirusio Kristaus prisikėlimą. Su tuo ir siejama Velykų šventės kilmė. Kada švenčiamos Velykos? Jau rašėme, kad ši šventė yra viena iš tų, kurios kilnojamos, t. y. neturi tokios pastovios datos kaip, pavyzdžiui, Kalėdos. Velykų šventės data kasmet

Plačiau... Gyvenimas, Pagrindinė

Valentino dienos istorija, legenda, tradicijos

Šiandien, Vasario 14 d., Lietuva kartu su kitomis šalimis švenčia romantiškiausią metų šventę – Valentino dieną. Iš kur kilo ši šventė, kaip ją švenčia įvairiose pasaulio šalyse? Kalendoriuje taip pristatoma Šv. Valentino diena: „Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs įsimylėjėliams. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II siekė suburti kuo didesnę kariuomenę imperijai ginti. Šiam savo tikslui pasiekti jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, manydamas, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima.

Plačiau... Diena, Gyvenimas, Laisvalaikis