Ar kalėdinės dekoracijos daro poveikį emocinei savijautai?

Kalėdinių švieselių spindesys žymi kur kas daugiau nei tik šventinio laikotarpio pradžią – tai būdas įnešti šviesos ir ramybės į namus tamsiausiais metų mėnesiais. IKEA Kalėdų apklausa rodo, kad 80 proc. Lietuvos gyventojų svarbu papuošti namus žiemos šventėms.

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad šios pastangos yra daugiau nei tradicija – tai emocinis šeimos ritualas, padedantis kurti jaukumą, ryšį ir ramybę, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Anot apklausos organizatorių, šventinis laikotarpis Lietuvoje daugeliui siejasi su geromis emocijomis. Beveik du iš penkių (39 proc.) žmonių per Kalėdas jaučiasi jaukiai ir ramiai, 26 proc. savo nuotaiką apibūdina kaip džiugią, o 17 proc. būna nusiteikę nostalgiškai. Nemaža dalis gyventojų pakilią emocinę būseną išsaugo ir pasibaigus šventėms – 33 proc. džiaugiasi ramybe ir poilsiu, dar 28 proc. sako, kad jaučiasi laimingi praleidę laiko su artimaisiais.

„Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai Kalėdas mato kaip laiką sulėtėti, pabūti su brangiais žmonėmis, kurti gražias ir džiugias emocijas. Tai padaryti žmonėms padeda ir namų puošimas. Todėl dalis žmonių tuo pradeda rūpintis iš anksto, siekdami susikurti jaukią atmosferą ir grįžti prie raminančių veiklų“, – sako IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė Morta Bučinskienė.

Puošdami namus rūpinamės savo emocine gerove

Psichologas P. Rakštikas atkreipia dėmesį, kad namų puošimo ritualas turi kur kas didesnę įtaką emocinei savijautai nei daugelis gali įsivaizduoti.

„Namų aplinka daro didelę įtaką mūsų savijautai, tai galime dar labiau jausti tamsesniais metų mėnesiais. Todėl puošti namus kuriant šventinę atmosferą yra svarbu ne tik dėl tradicijų, bet ir rūpinantis savo vidine būsena“, – teigia jis.

Pasak P. Rakštiko, šiltas apšvietimas, kvapai, žvakės, minkšti pledai, švelnūs atspalviai, gamtos detalės, vainikai ir kitos iš naujo atrandamos sezono dekoracijos gali palengvinti tamsius vakarus įtemptame prieššventiniame laikotarpyje.

„Tradicijų kartojimas leidžia jausti stabilumą ir ramybę. Nuolatinis gyvenimo kismas reikalauja daug resursų prisitaikyti prie įvairių situacijų. Tad šventiniu laikotarpiu ruošdami namus, išgyvendami tradicijų atsikartojimą, galime grįžti prie stabilumo ir taip patirti komfortą“, – aiškina psichologas.

Penki žingsniai, kaip namuose susikurti šventinę atmosferą

Interjero dizainerė M. Bučinskienė atkreipia dėmesį, kad nėra vieno teisingo būdo puošti namus Kalėdoms, svarbiausia, kad dekoracijos atspindėtų asmeninį stilių ir teiktų džiaugsmą.

Sluoksniuokite apšvietimą: derinkite girliandas, žibintus ir žvakes, kad sukurtumėte švelnią, jaukią šviesą.

Atspindėkite šviesą: statykite veidrodžius prie šviesos šaltinių, kad jie paskleistų šviesos atspindžius ir namams suteiktų dar daugiau erdvės bei jaukumo.

Įneškite gamtos: naudokite pušų šakeles, džiovintus apelsinus ar cinamono lazdeles kvapui ir tekstūrai.

Atnaujinkite tekstilę: pakeiskite pagalvių užvalkalus ar pridėkite sezoninį pledą, kad namuose atsirastų klasikinių Kalėdų spalvų.

Sukurkite šventinį akcentą: tai gali būti eglutė, žvakių kompozicija ar mėgstamų dekoracijų kampelis – jis akimirksniu įneša šventinę dvasią.

Apie IKEA:

  • IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija).
  • Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės bibliotekoje – jaunimą įkvepiantis renginys su kariuomenės atstovais

projektai

Gruodžio 2 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko informatyvus ir jaunimą įtraukiantis renginys „Šiandien – smalsu, rytoj – karys“. Jo metu jaunuoliai iš Šilutės Vydūno gimnazijos, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, Šilutės profesinio mokymo centro ir Šilutės pirmosios gimnazijos turėjo galimybę iš arti susipažinti su Lietuvos kariuomenės kasdienybe, tarnyba bei karių profesijos perspektyvomis. Pamatė ginkluotės pavyzdžių Atvyko Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos vyresnysis verbuotojas, vrš. Andrius Pekūnas ir Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės

Šilutė skambiai pradeda švenčių laukimą – šį vakarą įžiebs Kalėdų eglę ir atidarys ledo čiuožyklą!

Magišką besibaigiančių metų švenčių laukimą pradedantys šilutiškiai ir miesto svečiai kviečiami sutikti „Žvaigždėtas Kalėdas“. Skelbiama, kad Šilutė šiemet švęs kaip tikra žvaigždė – skambiai, ryškiai ir su užburiančia energija! Šįvakar, gruodžio 5 d., 17.30 val., prie pagrindinės miesto gatvės oficialiai bus įžiebta išskirtinė – pačių šilutiškių užauginta – eglė, kuri jau yra perrengta šventiniu rūbu. Žiūrovams tradiciškai rengiama bendra Šilutės kamerinio dramos teatro ir Šilutės kultūros centro programa. Pasibaigus šiam toną gražiausių žiemos švenčių atidarymui užduosiančiam renginiui, šilutiškiai ir miesto

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Taip pat skaitykite