Daugelis jau pradėjo pasiruošimą vienai svarbiausių pavasario švenčių – Velykoms: planuoja ne tik valgiaraštį, bet prisimena ir šventines tradicijas.

Kiekvienoje šeimoje jos švenčiamos skirtingai, tačiau tam tikros, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, išlieka. Ar Lietuvos gyventojai vis dar laikosi populiarių velykinių tradicijų, ar ši šventė po truputį įsileidžia ir šiuolaikiškus vėjus?

Kaip rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, daugelis gyventojų šiais metais Velykas švęs tradiciškai: šeimos rate margins kiaušinius, žais populiarius šventinius žaidimus, o ant stalo netrūks pavasario gaivą primenančių žalumynų bei lietuviškų patiekalų.

(Ne)kintančios Velykų tradicijos

Namų puošimas, kiaušinių marginimas, ridenimas ir daužymas yra pagrindinės didžiosios pavasario šventės tradicijos, kurios suteikia ypatingos nuotaikos. Kaip rodo apklausa, šios tradicijos ne tik nekinta, bet ir yra ypač vertinamos respondentų. Viena svarbiausių ir mėgstamiausių tradicijų – kiaušinių marginimas, jos laikosi net 71 proc. apklaustųjų. Dažymui dažniausiai naudojami svogūnų lukštai ar įvairūs augalai (88 proc.), toliau pagal populiarumą rikiuojasi ir parduotuvėje perkami dažai (47 proc.) bei pasitelkiami ir kiek šiuolaikiškesni marginimo būdai – ciberžolė ar juodoji arbata (30 proc.).

Maždaug du iš penkių apklausoje dalyvavusių respondentų Velykoms puošia ir savo namus bei šventinį stalą, naudodami viščiukų ar kiškučių statulėlės. Panašus skaičius žmonių puošybai renkasi skintas ir vazonines gėles, o apie 22 proc. apklaustųjų kartu su šeima kasmet gamina velykinį medį, ant kurio kabina margučius ar kitas dekoracijas.

Įdomu ir tai, kad daugelis respondentų per Velykas neužsisėdi prie stalo ir leidžiasi į veiklas su šeima ir artimaisiais. 72 proc. gyventojų organizuoja margučių stiprumo varžytuves, maždaug kas antras ridena kiaušinius, o beveik ketvirtadalis respondentų renka gražiausius margučius. Užsienyje plačiai žinomas šokoladinių kiaušinių slėpynių kieme žaidimas Lietuvoje dar ne itin populiarus, jį žaidžia tik 5 proc. apklaustųjų.

Ant šventinio stalo – tradicijomis kvepiantys valgiai

Nors internete gausu patarimų, kaip Velykas atšvęsti netradiciškai ir savo svečius nustebinti egzotiškais patiekalais, gyventojai nelinkę eksperimentuoti ir mėgaujasi jau pamėgtais skoniais. Daugelis respondentų velykinio valgiaraščio neįsivaizduoja be svarbiausio šventinio simbolio – kiaušinių. Svarbūs ir karštieji patiekalai bei įvairios mišrainės. 32 proc. teigia, kad ant jų Velykų stalo dominuoja mėsiški patiekalai, pavyzdžiui, kepta paukštiena, panaši dalis apklaustųjų mėgaujasi įvairiomis salotomis ir tradicinėmis mišrainėmis.

Velykų meniu neatsiejamas ir nuo smaližių mėgstamų desertų. Maždaug trečdalis gyventojų Velykų proga skanaus specialius šventinius pyragus, keksus, varškės pynutes ir kitus gardumynus. Kaip teigia „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė, Velykoms gyventojai taip pat perka ir daug įvairių šviežių daržovių, vaisių ir žalumynų.

„Žalumynai siejasi ne tik su pavasariu, bet ir tampa puikia atgaiva prieš, po ar prie kiekvieno patiekalo. Mūsų apklausa rodo, kad net 66 proc. į savo šventinį valgiaraštį įtraukia vaisines daržoves, pomidorus ar avokadus, o dar 36 proc. – lapines daržovės. Nepamirštami ir tradiciniai vaisiai, iš kurių labiausiai mėgiamos yra kriaušės bei obuoliai. Pastebime, kad ant Velykų stalo ne itin populiarūs egzotiniai vaisiai, juos renkasi tik 13 proc. žmonių“, – dalinasi K. Mažeikytė.

ELTA