Pagrindinė

Vilniečiai per mažai težino apie žemupio kraštą, kur suteka vandenys iš visos Lietuvos

Pirmadienį, rugsėjo 25 d., Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda Šilutės rajono savivaldybėje surengė spaudos konferenciją. Tiesiogiai Šilutės rajone į Seimą išrinktas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seime frakcijos narys, dirbantis Seimo Kaimo reikalų komitete, apžvelgė darbus, kurie šiuo metu yra svarbūs. Pateikė informacijos, ką Seimas nuveikė iki rugsėjo 10 d. prasidėjusios rudens sesijos, taip pat apie Seimo nario biuro Šilutėje darbo rezultatus. Gina tai, ką gerai žino A. S. Nausėda pasakojo, kad šiuo metu Seimo Kaimo reikalų komitetas svarsto Medžioklės įstatymo

Žiniasklaida – informacinio karo fone

Rugsėjo 14 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje įvyko Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių susitikimas, ko gero, su žiniasklaidos atstovais, gal ir bendruomenės nariais, nors tema, panašu, skirta ne žmogui iš gatvės – „Audiovizualinės žiniasklaidos reguliavimo naujovės ir žiniasklaidos svarba vis intensyvėjančio informacinio karo fone“. Ką įdomaus išgirdome? „Pamario“ skaitytojui turėtų būti įdomu sužinoti, kas yra toje Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje. Yra 11 garsių žmonių, į Šilutę atvyko 9. Komisijos pirmininkas – Edmundas Vaitekūnas, nariai – Žurnalistų sąjungos

Šilutiškiai sulauks prekybos centro „Lidl“

Vienas aktyvus šilutiškis nepailsdamas rašo ir skambina „Pamario“ laikraščio redaktoriui, vis teiraudamasis, kodėl vis nepradeda iškeldinti iš miesto Šilutės autobusų parko, kada atsiras naujasis prekybos centras… Mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuruojantis investicijų ir ūkio sritis, sutiko „Pamariui“ paaiškinti šių laukiamų statybų naujienas. Anot vicemero Algio Bekerio, šis projektas yra didelės apimties, svarbus ir neišvengė pakeitimų. Šiek tiek vėluojama, tačiau dėl rimtų priežasčių. Galbūt „Pamario“ skaitytojai nepamiršo, kad nuo Šilutės katalikų bažnyčios šventoriaus tik gatvės ir tvoros skiriamą Šilutės autobusų parką

K. S. Šaulys sugrįžo į Švėkšną

Atnaujinta. Saulėtą šeštadienį, pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą, Švėkšnoje, miestelio centre, atidengtas paminklas K. S. Šauliui. Paminklo, skirto 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui atminti, atidengimo iškilmės prasidėjo konferencija Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos K. S. Šaulio vardu pavadintoje salėje. Sveikinimo žodį tarė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, susirinkusieji išgirdo K. S. Šaulio balso įrašą. Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai skaitė pranešimus, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen apžvelgė

Smalsumas nuvedė į Kiniją, ten rado darbą prestižinėje kompanijoje

Visi laimės ieško skirtingai: vieni gimtinėje, kiti – artimose šalyse, o patys drąsiausi ryžtasi dar didesniems išbandymams. Viena tokių – šilutiškė Gintarė Steponkutė, kuri smalsumo vedama išvyko į kone egzotiškiausią šalį – Kiniją. Vos baigusi ekonomikos studijas Vilniuje ir mokėdama kelis kinų kalbos žodžius, mergina patraukė paskui savo svajonę. Pekine mergina gyvena jau penkerius metus. Ten ji mokėsi ne tik kinų, bet baigė ir IMBA tarptautines verslo valdymo magistro studijas. Dabar ruošiasi dirbti vienoje garsiausių automobilių gamintojų kompanijoje. Pirmieji įspūdžiai,

Žygeiviai neša žinią apie Lietuvos valstybės 100-metį

Penktadienį Stemplėse (Švėkšnos sen.), Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtinėje, prasidėjo pirmą kartą surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto (kopijos) kelionė per visas Šilutės rajono seniūnijas. Žygis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejui. Startas – Stemplėse Į šv. Mišias Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčioje atvyko visi Šilutės rajono vadovai, vietos gyventojų ir gausus būrys skautų iš Švėkšnos. Parapijos klebonas Saulius Katkus bažnyčioje kalbėjo, kad didelė garbė Švėkšnos parapijai, mat iš čia kilęs Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas K. S. Šaulys. „Visuose

Į žygį – Lietuvos valstybės 100-mečio garbei!

Rugsėjo 8 d., penktadienį, pirmą kartą Šilutės rajone prasideda savaitę truksianti Lietuvos nepriklausomybės akto (kopijos) kelionė per visas vienuolika Šilutės r. savivaldybės seniūnijų. Žygis skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui, kuris bus minimas ateinančią Vasario 16 d. Žygeiviai, suburti kiekvienoje seniūnijoje, suplanuotu maršrutu neš, veš automobiliais, keturračiais, dviračiais, vežimaičiais, karietomis, plukdys baidarėmis, laivais Lietuvos trispalvę, savo seniūnijos vėliavą, gabens ir tarsi garbės estafetės simbolį vieni kitiems perduos įrėmintą Nepriklausomybės akto kopiją, vieną kiekviena seniūnija gaus dovanų, taip pat keliaus ir pusantro metro

Žuvienė verdama ir per lietų

Devintasis žuvienės čempionatas, kuris kasmet rengiamas Šilutės mažųjų laivų uoste, dar tebevyksta. Dabar rugsėjo 2-oji 16.46 val. Šioje linksmoje žuvienės virimo ir valgymo šventėje visko buvo daug. Bene daugiausia – lietaus. Bet ar gali lietus sutrukdyti tikriems virėjams, susirinkusiems pasivaržyti į Čempionatą?! Ar gali lietaus išsigąsti užkietėję Pamario krašto žuvienės gurmanai? Atsakymas: „Ne!“ Išsamus pasakojimas apie šią garsią šventę – antradienio „Pamaryje“.

Verslininkas Steponas Kazlauskas žada emigruoti iš Lietuvos

Susitikimas su garsiu Šilutės verslininku Steponu Kazlausku pažėrė staigmenų – UAB „Žibai“ direktorius, įdarbinęs 70 žmonių, neteko kantrybės ir ketina išvažiuoti gyventi į užsienį. Net kelis kartus išsprūdo klausimas: „Ar tikrai?“ Atsakymas buvo toks pat: „Taip“. Gegužę statybų bendrovei „Žibai“ sukako 25-eri metai. Šalia bendrovės administracinio pastato, Miško gatvėje, Šilutėje, asfaltuotų gatvių iš dviejų pusių juosiamame sklype jau stovi būsimasis prekybos centro „Maxima“ statinys. 3200 kvadratinių metrų ploto erdvėje statybininkai montuoja šildymo ir vėdinimo įrangą, ėmėsi apdailos darbų. Šalia šio

Pereinamąją Pamario taurę išsivežė vilniečiai aviamodeliuotojai

Šeštadienį Šilutės aeroklubo skraidymo aikštėje, Armalėnuose, vyko radijo bangomis valdomų lėktuvų kopijų varžybos Pamario taurei laimėti. Atgaivintos ir jau trečius metus surengtos varžybos sulaukė keliolikos dalyvių iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šilutės, atvyko pasižvalgyti ir latvių, kurie kitais metais planuoja ir pasivaržyti. Šilutės aviacinės technikos konstravimo ir modeliavimo klubas „Skrydis“ – šių varžybų organizatorius. Laikinasis klubo vadovas Kęstutis Paldauskas su savuoju žalios spalvos lėktuvo modeliu užėmė 8 vietą. Teisėjams paskyrus 151 tašką, varžybų nugalėtojo diplomas, medalis atiteko Algirdui Ungulaičiui iš Klaipėdos,

„Muzikos malūno“ baigiamasis koncertas ir „Mėlynoji vakarienė“ Saugose

Šeštadienį prie Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios rikiavosi mašinų virtinės. Akis paganyti stabtelėdavo ir pravažiuojantieji. Čia vyko Saugų muzikos festivalio „Muzikos malūnas 2017“ uždarymo koncertas, skirtas Saugų evangelikų liuteronų bažnyčios 160-osioms metinėms, buvo surengta „Mėlynoji vakarienė“. Koncertavo Vaida Genytė ir Liudas Mikalauskas, jiems talkino Egidijus Bavikinas. „Kiek daug čia jūsų susirinko…“ Ateinančiųjų į koncertą akis viliojo kaimynų švėkšniškių atsivežta „Mėlynoji“ suknelė, kurią ne viena ponia norėjo pasimatuoti. Susirinkusius sveikino Saugų parapijos kunigas Mindaugas Žilinskis, Saugų seniūnė Dalia Rudienė ir Savivaldybės vicemeras

Didžiausią rudens šventę – Rugsėjo 1-ąją…

Penktadienį, rugsėjo 1-ąją, į Šilutės rajono mokyklas turėtų susirinkti 5500 vaikų ir suaugusiųjų. Mokinių – tik 4800, mokytojų – tik 700. „Pamarys“ yra rašęs apie šią šventę ir tuomet, kai mokinių būdavo keliolika tūkstančių, mokytojų – per 1000. Kintantys skaičiai nekeičia šios šventės didingumo: tai tarsi sėjos pradžia, kurią vaikai, jų šeimos, artimieji ir pedagogai bei jų pagalbininkai sieja su dideliu džiaugsmu ir viltimi. Tuštėjančios mokyklos, mažėjantis mokinių skaičius, švietimo darbuotojų netenkinantys atlyginimai, prastoki mokymo rezultatai, Šilutės rajono šeimų pasipiktinimas

Rugpjūtį Martyno Jankaus sode paveikslai sužydi…

Martynui Jankui gyvam esant jo sodyboje, Bitėnuose, į sueigas rinkdavosi lietuvybės budintojai, kam dėl lietuvių vienybės skaudėjo… Būna tokia proga kartą metuose ir dabar pas Martyną susieiti. Jo vardu pavadinto muziejaus sergėtojai, rūpestingi šios sodybos tarnai vis pasidžiaugia, kad atželdinto M. Jankaus sodo vaismedžiai kasmet dailiai ūgteli. O atvykėlio akį glosto tą sodą ir kalvotą pievą aplinkui vis nauji paveikslai papuošiantys, tarsi dideli žiedai išsiskleidžiantys po 5 ar 6 kasmet, kai čia surengiami dailininkų plenerai. Kas buvo suėję rugpjūčio 11-ąją,

Kam naudinga supuvusi sistema ir pelėsiais apaugęs požiūris į šeimą?

Birželio pradžioje „Pamarys“ informavo, kad nuo rugsėjo 1 d. į rajono vaikų lopšelius–darželius priimta 330 mažųjų, o 169 vaikams vietų pritrūko. Net 104 vaikai negavo vietų šešiuose Šilutės miesto vaikų lopšeliuose–darželiuose. Rugsėjo 1-oji – kitą savaitę, mažylius auginančios motinos skambina ir klausia, ar dar tikėtis vaikui vietos lopšelyje ar darželyje? Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė antradienį negalėjo pasakyti, kiek vaikų iki rugsėjo 1 d. dar gaus vietas vaikų lopšeliuose ar darželiuose, kiek jų ten tikrai nepateks. Mat

Kodėl diskutuojama dėl kiemų tvarkymo?

„Pamarys“ rašė apie diskusijas, kilusias pradėjus įgyvendinti vieną Savivaldybės tarybos sprendimą dėl sklypų ir teritorijų tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo (2017 m. balandžio  27 d. sprendimas Nr. T1-682). Kas dar nesusidūrė, priminsiu, kad šio sprendimo esmė: nustatyta tvarka, įpareigojanti daugiabučių namų gyventojus tvarkyti savo namų aplinką. Gerai tai ar blogai – parodys laikas. Paminėsiu tik du svarbiausius pasisakančių „už“ ir „prieš“ argumentus. Už: nuosavų namų kiemus tvarkosi savininkai, kodėl daugiabučiai negali; Savivaldybė sutaupys lėšų. Prieš: nuosavo namo kiemas užtvertas ir ten bet

Hugo Šojaus dvaras domina turistus, bet ne Šilutės gyventojus…

Šilutiškė Indrė Skablauskaitė sklandžiai kalba lietuvininkų tarme, kuria pradžiugina įvairių renginių lankytojus. Ji vadovauja Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikiančiai lietuvininkų tarmės mokyklėlei ir jau aštuonis mėnesius vadovauja šiam muziejui. Gerų naujienų – daug, tačiau direktorei labiausiai rūpi, kad į muziejų ateina labai nedaug Šilutės miesto gyventojų. I. Skablauskaitė Šilutės H. Šojaus muziejui vadovauja nuo praėjusių metų gruodžio 19 d. „Organizuojame daug įvairių parodų, susitikimų, edukacinių užsiėmimų, tačiau Šilutės miesto gyventojų teateina labai mažai. Turistų, ypač vasarą, turime labai daug. Jų

Lietuvos 100–metį pasitinkant – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“

Lietuva ruošiasi valstybės šimtmečiui. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje neseniai buvo eksponuojama paroda iš muziejaus fondų „1923 m. įvykiai Klaipėdos krašte“. Klaipėdos sporto ir karybos klubo „Baltijos Štormas“ savanoriai atkūrė 1923 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir vėliavų pakeitimo ceremoniją. Galima buvo pasivaišinti muziejaus šeimininkių patiektu gardžiu šiupiniu, vaikai susidomėję apžiūrinėjo kariūnų ginklus. Paroda Saulėtas ir labai šiltas pavakarys sukvietė į muziejų nelabai gausų ištikimiausių muziejaus lankytojų būrį. Susirinkusieji bendravo, dalijosi savaitės įspūdžiais, katile kunkuliavo ir gardžiai kvepėjo šiupinys. Edukaciniam

Bikavėnuose – ženklas Lietuvos valstybės 100-mečiui

Šį rugpjūtį bikavėniškiai 20-ąjį kartą organizavo tarptautinį muzikos ir šokių festivalį „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Koncertavo rajono meno kolektyvai, atvyko svečių iš kaimyninės Pagėgių savivaldybės, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos. Bikavėnų Šv. Roko koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, iškilmingai atidengtas atminimo ženklas, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui. Atminimo ženklas Po Šv. Mišių Šv. Roko koplyčioje kartu su muzikantais ir svečiais visi susirinko prie Bikavėnų centre pastatyto atminimo ženklo, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui. Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus priminė, kad Lietuvos šimtmečio jubiliejus pradėtas švęsti liepos

„Bėdų turgaus“ nebebus…

Edita Mildažytė daugeliui pažįstama iš Lietuvos televizijos laidos „Bėdų turgus“. Ji – šios laidos autorė ir vedėja, taip pat prodiuserė, labdaros projektų organizatorė. „Bėdų turgaus“ istorijos – apie ligų, vargo, bėdų prislėgtus žmones, kuriems ši laidos vedėja su komanda padėjo nors šiek tiek atsitiesti. Su garsia žurnaliste, renginių vedėja, garsia moterimi Edita MILDAŽYTE kalbėjomės ne tik apie „Bėdų turgų“. – Tai kiek metų laidai „Bėdų turgus“? Ar joje dalyvavo Šilutės, Pagėgių krašto gyventojų? – Jau šešiolika. Tiek metų esu su

Kintuose nuskambėjo simfoninės muzikos festivalis Praėjusią savaitę išdidžiai nuvilnijo baigiamieji Kintų muzikos festivalio akordai.

Liepos 21-ąją prasidėjęs Kintų muzikos festivalis, kuris čia vyko jau šeštą kartą, iškilmingais muzikos garsais pasibaigė rugpjūčio 4-ąją, penktadienį. Kiekvieno koncerto vakarą sukvietęs daugybę žmonių, festivalio uždarymo koncertas vos sutalpino visus norinčius pasiklausyti ir pamatyti pamėgtus jaunuosius muzikantus. Koncerte dalyvavo latvių smuiko virtuozė Kristine Balanas, grojo 2015 m. Kintų muzikos festivalyje suburtas tarptautinis jaunųjų muzikantų simfoninis orkestras, NIKO, dirigavo Martynas Stakionis ir Gediminas Gelgotas. Kintų muzikos festivalio direktorė Audra Juodeškienė padėkojo muzikantams, meno vadovui Gediminui Gelgotui, be kurio, anot festivalio

Pokalbis su G. Bertašiumi apie verslą ir poilsį

Medžiotojų klubo „Santaka“ kiemelyje, kai Vilkyškiuose vyko „Dvaro šventė“, dėmesį traukė du didžiuliai nuotraukų stendai, medžioklės trofėjai. Ne vienoje nuotraukoje – Vilkyškių pieninės bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius, ir per šventę poilsiavęs kartu su būrelio medžiotojais. Tačiau pirmiausiai Gintaro BERTAŠIAUS pasiteiravome apie gamybinę veiklą: į kiek šalių, kokiomis kryptimis eksportuojami Vilkyškių pieninės gaminiai? – Šalių bus per 40. Produkcijos kiekiai – įvairūs, tačiau jos tiekiame daugiau negu į 40 šalių. Kasmet būna ir pokyčių. Mums labai svarbi išlieka Europos rinka.

Klebonas Stasys Toleikis: „Verčiu naują gyvenimo puslapį…“

Tokiais atsisveikinimo žodžiais sekmadienį su Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais atsisveikino klebonas Stasys Toleikis, minintis 20 metų kunigystės sukaktį, artėjantį gimtadienį ir po 7 tarnystės Šilutėje metų išvykstantis į Gargždų parapiją. „Liūdna, kad reikia palikti jus…“ „Tikrai džiaugiuosi. Pakartosiu tai, ką sakydavau jums: man patinka, kaip jūs dalyvaujate šv. Mišiose. Aš esu sužavėtas. Čia visa bendruomenė įsijungia į maldą, kiekvienas gieda. Visada turėsiu patį gražiausią prisiminimą, kokia jūs esate gyva bendruomenė. Linkiu, kad mes visi būtume atviri

Muzikuojančios Rusnės salos aidai

Šeštadienį pasibaigė visą savaitę Rusnę ir jos svečius džiuginęs meninis projektas „Muzikuojanti Rusnės sala“. Kiekvieną vakarą Šilutės rajono atlikėjai ir svečiai Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje šoko, dainavo, deklamavo eiles, o plenero dalyviai, jaukiai įsikūrę gražiojoje Rusnėje, tapė paveikslus. Šeštadienį nuo pat ankstyvo ryto prie bažnyčios ir miestelio fontano, kur vyksta įvairios šventės, šurmuliavo šeimininkai rusniškiai: vieni statė improvizuotą sceną ir puošė ją gėlėmis, rikiavo suolus, kiti rūpinosi šventės įgarsinimu, kad muzika į šventę sukviestų kuo daugiau žmonių. Netrukus scenoje sukosi

Žvaigždės Kintų muzikinėje padangėje

Susirgus šveicarų smuikininkui David‘ui Nebel‘iui, trečiadienį skambėjusiame Kintų muzikos festivalio koncerte „Raudonasis smuikas“ jį pakeitė latvių smuiko virtuozė Kristine Balanas – daugybės tarptautinių konkursų laureatė. Pasirodo, ugningo temperamento virtuoziškai griežianti atlikėja groja net 1787 (!) metais pagamintu italų smuiko meistro Antonio Gragnani smuiku. Kintų muzikos festivalio atstovas Aretas Botyrius patikino, kad būtent šiuo smuiku Latvijos virtuozė griežė Kintuose trečiadienį, tą ji darys ir šį vakarą. Koncerte atskirai ir kartu su Kristine griežė ir NIKO orkestro koncertmeisterė Augusta Jusionytė. Šįvakar, t. y.

Švėkšnos dvaro šventėje buvo ir… šermukšnių

Savaitgalį Švėkšnoje šurmuliavo 2017-ųjų „Dvaro šventė“. Į gėlėmis ir spalvotomis vėliavėlėmis išpuoštą miestelį iš visų pusių plūdo žmonės – kas pėsčiomis, kas ratuotas. Susirinkusieji galėjo paragauti pusryčių vaišių, suspėti į pavakarių vakarėlį ir sudalyvauti iškilmingoje dvaro vakarienėje. Nuo pat ryto švietė skaisti saulė, o vakaro tamsoje ryškiai nušvito fejerverkai. ,,Kūrybiniai ir sportiniai pusryčiai“ 11 val. Švėkšnos bibliotekoje vyko kūrybiniai pusryčiai ,,Paklausyk, pamatyk, pajusk“. Dalyvavo rašantis kraštietis Zigmas Petras Rupšys, švėkšniškių draugijos ,,Tėviškė” vadovė Violeta Astrauskienė, parengusi skaitmeninių fotografijų parodą ,,Švėkšnos

Vilkyškiuose „Dvaro šventę“ vedė garsioji Edita Mildažytė

Šių metų Mažoji Lietuvos kultūros sostinė Vilkyškiai šeštadienį surengė tradicinę „Dvaro šventę“, kurios vairą laikė iškalbingoji televizijos projekto „Bėdų turgus“ vadovė Edita Mildažytė. Pėsčiųjų žygio „Mažoji Lietuva“ dalyviai, įveikę 10 arba 36 km ilgio trasas, alkani neliko – Turizmo informacijos centro kieme ant ugnies kunkuliavo garsiosios Vilkyškių šeimininkės Nijolės Rūkienės tądien išvirtas jau antras 100 litrų talpos katilas kvepiančio šiupinio. Pupų, žirnių, įvairių kruopų, bulvių, morkų, kiaulių uodegyčių, kojyčių ir viso kito pridėtas katilas verda 3 valandas, po to valandą

Švėkšnoje atidaryta „Egminos“ parduotuvė

Penktadienį, Švėkšnos dvaro šventės išvakarėse, miestelio centrinėje aikštėje atidaryta ir pašventinta uždarosios akcinės bendrovės „Egmina“ maisto prekių parduotuvė. Jau prieš pietus čia skambėjo muzika, šou renginių vedėjas šilutiškis Marijus Budraitis pasakojo apie „Egminą“, kalbino praeivius, o jaunimas ir vaikai iš „Egminos“ savininkų Remigijaus Baltučio ir Česlovo Barausko gavo ir dovanų. Iš Arūno Paldausko išsinuomoję patalpas, šilutiškiai verslininkai Remigijus Baltutis ir Česlovas Barauskas atidarė jau 11-ąją „Egminos“ bendrovės parduotuvę. Šįkart – Švėkšnoje, Švėkšnos seniūnijoje tai jau antroji jų parduotuvė – kita

„Šeimos diena“ Rusnėje, prie Atmatos

Antradienio popietę automobiliai bei būreliai pėsčiųjų suko į rusniškių Virginijos ir Algimanto Svitkinų kaimo turizmo sodybą – čia iki vėlaus vakaro smagiai vyko „Šeimos diena“, kupina pramogų, žaidimų ir koncertų. Pernai tokia šventė rusniškių sodyboje sutraukė net 500 žiūrovų. Prie didelio žuvienės katilo su prijuoste, kaip ir dera, su dideliu samčiu sukosi sodybos šeimininkas Algimantas Svitkinas, balta kepuraite plaukus prisidengusi jo žmona Virginija ir kaimynė Irena Ignotienė. Ant stalo rikiavo indelius, į kuriuos pylė kvapnią žuvienę ir vaišino susirinkusiuosius. Šalia

Prie Šilutės mecenato Hugo Šojaus kapo

Antradienį Šilutėje, parke netoli Šilutės pirmosios gimnazijos, negausiai susirinkę miestelėnai paminėjo Šilutės miesto mecenato, visuomenės ir kultūros veikėjo dvarininko Hugo Šojaus 80-ąsias mirties metines. Padėta gėlių, uždegta žvakelių. Pasigirdo ir pasiūlymų. 2000 m. balandžio 1 d. ant Hugo Šojaus kapo buvusiose Šilutės dvaro kapinėse atidengtas paminklinis akmuo, žymintis Pamario krašto mecenato amžinojo poilsio vietą. 1830 m. įkurtos kapinės yra prie dabartinių H. Šojaus gatvės ir Atgimimo alėjos sankirtos. Po karo 1945 m. jas pradėta naikinti. Šeštajame–septintajame dešimtmetyje čia iškilo hidraulinių

Vietoj žadėto dėmesio – ant atstumtųjų suolelio?

Antradienį Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis susitiko su žiniasklaidos atstovais ir apžvelgė besibaigiančio liepos mėnesio darbus, atsakė į klausimus. Tokie susitikimai rengiami kas mėnesį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kartu su šia politine jėga į Seimo rinkimus ėjęs dabartinis premjeras Saulius Skvernelis didžiausią dėmesį žadėjo skirti regionams. Jokia paslaptis, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda gali pasiūlyti daug darbo vietų, ten mokami ir didesni atlyginimai, ten gyvenimą ir darbą renkasi iš įvairių kitų Lietuvos vietovių

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia

Svečias iš Indijos gyrė Lietuvą

Saulėtą šeštadienį Rusnė buvo panaši į kurortą. Abipus Atmatos ant smėliuko – gausybė saulės ir maudynių mėgėjų, žvejų. Upės vandenį skrodė laivai su poilsiautojais, laiveliai su vandens slidininkais, vaikštinėjančių ir būreliais ant Atmatos upės kranto įsikūrusių ir čia pat kepsnius kepančių bei užkandžiaujančių – kur bepažvelgsi. Daugelis vaikščiojo pakrantės trinkelėmis grįstu taku, ilsėjosi ant suoliukų, sustodami prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, fotografavosi. Praeiviai įdėmiai nužvelgdavo vyrą, sprendžiant iš jo galvos apdangalo – tolimos šalies gyventoją. Svečias ir kartu

Skubėkit į Vilkyčius! Jei šiemet prasnaudėt, ruoškitės vykti kitąmet…

Liepos 23 d. 15.35 val. ASK „Vilkyčiai“ Kebelių automobilių  lenktynių trasoje riaumoja motorai. Pasak LASF prezidento Romo Austinsko, geriausioje Lietuvos automobilių lenktynių trasoje, kaip ir kiekvienais metais čia vyksta NEZ, Lietuvos, Lenkijos čempionatai. Finaliniai važiavimai planuojami 16.00 val. Čempionų apdovanojimai: po 18 val. Skubėkite – gal dar suspėsite. Aš ten buvau, mačiau, fotografavau ir jums perduodu  – Petras Skutulas  

Valdžios pažadai šakėmis ant vandens parašyti…

Klausimai – daug kartų girdėti, o štai situacija, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, jau kitokia. Šio interviu metu Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas ŠEPUTIS ir ilgokai patylėdavo, ir rankomis skėsteldavo… Kodėl? – Tai ar belaukti Rusnės gatvėje, Šilutėje, modernaus, šiuolaikiško, europietiško daugiafunkcio sporto centro su baseinu, naujos krepšinio sporto salės naujame pastate? – Šis objektas, ačiū Seimo nariui Artūrui Skardžiui, buvo įtrauktas į Valstybės investicijų programą, gauta pinigų projektui parengti ir tai padaryta. Paskelbtas darbų pirkimo tarptautinis konkursas, gauti šeši

Kad krašto senbuvių kapinaitės netaptų gyvulių ganyklomis…

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen ir Pagėgių savivaldybės administracija organizavo forumą ir kapinių tvarkymo stovyklą, kurios tema: „Evangelikų liuteronų kapinės Mažojoje Lietuvoje – istorinis, kultūrinis paveldas, kurį reikia išsaugoti“ Reformacijos 500-osioms metinėms skirtas renginys vyko Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Teorinėje forumo dalyje, diskusijoje apie kapinių saugojimą, teisinį reglamentavimą ir su tuo susijusias problemas kalbėjo forumo iniciatorė PLB Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika

Šilutės seniūnas: apie miestą, medžius ir vaikus

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus gerai prisimena: į šias pareigas jį paskyrė šviesios atminties tuometinis rajono meras Algirdas Balčytis 2000 m. balandžio 26 d. Pirmasis darbas buvo – iš Šilutės centrinės Lietuvininkų gatvės padaryti nuorodas į atsišakojančias gatves. Prireikė dešimties metų, kad Šilutė ir jos seniūnijos kaimiškojoje dalyje atsirastų vienodos gatvių pavadinimų lentelės, nuorodos, namų numeriai. Kai su Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi kalbėjomės antradienio popietę, dominavo tema apie vaikus. Tiesa, tik pokalbio pabaigoje seniūnas pasidžiaugė, kad dukra Gintarė grįžta iš Kinijos,

„Mingės flotilėje 2017“ – pusšimtis laivų

Šeštadienį Minijos kaime (vok. Mingė), kurio pagrindinė gatvė – Minijos upė, vyko naktinė „Mingės flotilė 2017“. Kai 23 val. Minija nusidriekė apie 50 laivų vilkstinė, žiūrovai, sulaukę šios šventės kulminacijos reginio, sveikino praplaukiančius laivus, džiūgavo, grožėjosi. Jau trečius metus tokia šventė sutraukia į Miniją laivininkus, jų šeimų narius ir draugus ir būrį žiūrovų. Aktyvi Minijos kaimo bendruomenės narė, poilsio namų „Mingės poilsis“ valdytoja Monika Dobrovolskytė (nuotr.) „Pamariui“ pasakojo, kad surengti naktinę „Mingės flotilę“ sumanė rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, pernai Minijoje

Trigubas ralio kroso čempionatas Vilkyčiuose

Liepos 23 d. Vilkyčių autodrome vyks Šiaurės Europos zonos šalių (NEZ), Lietuvos ir Lenkijos ralio kroso čempionatų etapai, į kuriuos jau registruojasi Lietuvos ir užsienio sportininkai. Pagrindinis šios sporto šventės organizatorius, automobilių sporto klubo „Vilkyčiai“ prezidentas, Kazimieras Gudžiūnas tikisi, kad ir automobilių ralio kroso varžybos bus ne mažiau sėkmingos negu prieš tai čia įvykęs Europos automobilių kroso čempionatas. „Pirmomis šios vasaros varžybomis mūsų trasoje esame labai patenkinti. Sulaukėme kaip niekada gausaus žiūrovų būrio, gerų atsiliepimų iš sportininkų ir varžybas kontroliuojančių

Kuršių nerija – tobula

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje liepos 5 d. pristatyta knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“. Renginys buvo skirtas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Dvejų metų darbas Į susitikimą atvykusius šilutiškius bibliotekininkė Virginija Degutienė supažindino su vakaro svečiais – teksto autoriumi filosofu, publicistu dr. Arvydu Juozaičiu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser. Nacionalinio parko vadovė papasakojo, kad knyga „Kuršių nerija kaip sąžinė“ – tai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos dvejų kūrybinių metų rezultatas. „Rengdami šią knygą, norėjome ir

Namas su Šilutės žemėlapiu

Greičiausiai jau šį rudenį Šilutę papuoš atnaujintas pastatas Taikos g. 6, ant kurio į miesto centrinę gatvę nukreipto fasado puikuosis miesto schema. Šį 1964 metais pastatytą statinį, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi UAB „Šilutės hidroprojektas“, renovuoja UAB „Atrastėja“. Šilutiškių pinigai lieka Šilutėje Daugelis praeidami renovuojamą pastatą pasidomi, kas čia bus. Jei ir pasakytume, kad jį renovuoja UAB „Atrastėja“, nedaug tepaaiškėtų. Tik paaiškinus, kad UAB „Atrastėja“ direktorius yra vienas iš Šilutės halės vadovų, aktyvus visuomenininkas ir verslininkas Rimantas Jaruškevičius, viskas taptų aiškiau.

Kintų muzikos festivalis – praeities, dabarties ir ateities dermė

Šiemet Kintuose plečiami kultūriniai procesai: šią vasarą čia polifoniškai susipins muzikos festivalis, kompozitorių dirbtuvės–kursai ir Reformacijos 500-osioms metinėms skirti renginiai. Visi šie renginiai yra praeities, dabarties ir ateities Kintų žymės. Nuo 2012 m. rengiamas Kintų muzikos festivalis (KMF) per gana trumpą laikotarpį tapo reikšmingu miestelio gyvenimo įvykiu, galbūt net reiškiniu, nešančiu bendruomenei pridėtinę vertę – suteikiančiu galimybę iš arti pažinti kultūrinius įvykius ir procesus, plėsti kultūrinį akiratį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad rengimasis festivaliui ir pats jo vyksmas glaudžiai

Šilutės spalvos Egidijaus Vidrinsko žvilgsniu

Hugo Šojaus dvaro salėje susirinkusiems miestelėnams architektas Egidijus Vidrinskas pristatė savo parengtus projektinius siūlymus, kokie galėtų būti Šilutės miesto pastatų fasadų spalviniai sprendimai. Savivaldybės administracijos užsakymu architektas E. Vidrinskas parengė 112 Šilutės pastatų (Turgaus, Lietuvininkų, Tilžės g.) fasadų spalvinių sprendinių projektinius siūlymus. Visi tie pastatai yra Šilutės miesto istorinėje dalyje – valstybės saugomoje kultūros paveldo teritorijoje. Todėl rengiant projektinius siūlymus buvo atsižvelgta į Šilutės miesto istorinės dalies vertingąsias savybes, turimą istorinę medžiagą (atvirukai, nuotraukos, planai), istorinius, architektūrinius tyrimus bei kitą

Pagerbė gabiausius abiturientus

Vakar Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, kiti vadovai tradiciškai pagerbė geriausius šių metų rajono abiturientus. Šventė vyko Hugo Šojaus muziejaus freskų salėje. Padėkos ir dovanos įteiktos 7 gabiausiems, kurie per egzaminus gavo maksimalų 100 balų įvertinimą. Septynių gabiausių rajono abiturientų sąraše – Šilutės Vydūno gimnazijos auklėtinė Laura Regelskytė, gavusi keturis šimtukus, beje, vienintelė rajone 100 balų gavo iš lietuvių kalbos egzamino (mokytoja Sandra Tamašauskienė), taip pat iš matematikos (mokytoja Asta Bendikienė), chemijos (mokytoja Laimutė Avižinienė) ir geografijos (mokytoja Alicija

Lietuvai dovanojo karaliaus karūną

Šiemet tradicinė Saugų seniūnijos vasaros šventė „Ant malūno sparnų“ pažėrė staigmenų: švęsta liepos 6 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, ir siekta Lietuvos rekordo – gyvenvietės parke stovėjo (tebestovėjo ir vakar) ir visų dėmesį traukė iš ąžuolo šakų, lauko ir darželio gėlių nupinta įspūdingo dydžio karaliaus karūna, šalia kurios vakare, 21 valandą, sugiedota „Tautiška giesmė“. Prie šios karūnos pirmiausia ir rinkosi atėjusieji į šventę. Ėjo ratu, kėlė galvas į viršų, norėdami atidžiai apžiūrėti žalios, gėlių „smaragdais“ išpuoštos karūnos didybę. Iš šalies

100 palinkėjimų Lietuvai nuo Vanagių piliakalnio

Vanagių piliakalnis Žemaičių Naumiestyje, vietinių vadinamas Žaliakalniu, buvo vienas iš 100 Lietuvos piliakalnių, ant kurių minint Mindaugo karūnavimo, Valstybės dieną, skambėjo „Tautiška giesmė“, dainos, linkėjimai sau ir Lietuvai. Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis išreiškė viltį, kad Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dienos minėjimas ant Vanagių piliakalnio taps gražia tradicija ir čia švęsti susirinks nemažai tiek Naumiesčio, tiek aplinkinių vietovių gyventojų. Žemaičių Naumiesčio bendruomenė labai pasistengė, kad šventė būtų įdomi ir sutrauktų daug žmonių. Iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje

„Tautiška giesmė“ skambėjo visame pasaulyje

Devynerius metus puoselėta „Tautiškos giesmės“ aplink pasaulį“ iniciatyva, kai mūsų tautiečiai visame pasaulyje, kad ir kur bebūtų, vienu metu vieningai gieda Lietuvos himną, šiemet tapo ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės pradžia. „Tautiška giesmė“ šiemet, liepos 6-ąją, skambėjo nuo 100 Lietuvos piliakalnių – mūsų valstybės bei tautos tvirtumo bei vienybės simbolių. „Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!“ – šie kiekvieno lietuvio širdžiai malonūs Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės“ žodžiai Valstybės dieną 21 val. skambėjo ir

Socialiniai darbuotojai „suskrido“ į „Beždžionių pliažą“

Jau trečią kartą iš eilės į savo sąskrydį renkasi Šilutės rajono socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai. Šiemet toks sąskrydis buvo surengtas Šilutės girininkijos poilsiavietėje „Beždžionių pliažas“. Pirmą kartą tokį sąskrydį prieš dvejus metus Ramučiuose suorganizavo Šilutės seniūnijos socialiniai darbuotojai. Tąkart dalyvavo tik dvi komandos. Jau pernai prie jų prisijungė Socialinių paslaugų centro, Šilutės senelių namų ir Saugų vaikų globos namų kolektyvai, o sąskrydis persikėlė į Saugas. Šiemet sąskrydžio organizatoriai ir šeimininkai buvo Šilutės senelių globos namai. Pasirinktoje Šilutės girininkijos poilsiavietėje

Į Maidaną – su striuke, sportbačiais ir… kvepalų buteliuku

Į susitikimą F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje su šilutiškiu www.15min.lt Tyrimo skyriaus žurnalistu, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi Dovydu Pancerovu atėjo gausus būrys šilutiškių. Visiems, skaičiusiems knygą ar dar neskaičiusiems, smalsu buvo iš pirmų lūpų išgirsti įspūdžių apie Ukrainos įvykius. Buvo daug klausimų ir atsakymų, liejosi emocijos. „Kiborgų žemė“ – Šilutėje Susitikimo pradžioje bibliotekininkė Ignė Zarambaitė trumpai papasakojo apie vakaro svečią ir pakvietė kalbėti jį patį. Pasilabinęs su vakaro svečiais, susimojavęs su skaitykloje buvusiais draugais, su kuriais nespėjo pasisveikinti prieš renginio pradžią,

Pakeliaukim „Vėtrungių keliu“

Penktajame Lietuvos etnografiniame regione – Mažojoje Lietuvoje – nuo senų laikų buvo žinomas unikalus, tik šiam kraštui būdingas laivų ženklas – vėtrungė. Teigiama, kad jį sugalvojo Kuršių marių žvejybos inspektoriaus Ernstas Vilhelmas Berbomas (Ernst Wilhelm Beerbohm). Būtent E. V. Berbomo gimimo dieną – birželio 26-ąją – vėl buvo pradėtas dalyvių ratą iš ankstesnių metų turintis „Vėtrungių kelio“ žaidimas. Tą dieną vyko įvairių renginių: šilutiškiai ir miesto svečiai dalyvavo ekskursijoje autobusu H. Zudermano keliais, sugrįžę Hugo Šojaus muziejaus kiemelyje galėjo paskanauti

« Senesni įrašai Recent Entries »