Svečias iš Indijos gyrė Lietuvą
Saulėtą šeštadienį Rusnė buvo panaši į kurortą. Abipus Atmatos ant smėliuko – gausybė saulės ir maudynių mėgėjų, žvejų. Upės vandenį skrodė laivai su poilsiautojais, laiveliai su vandens slidininkais, vaikštinėjančių ir būreliais ant Atmatos upės kranto įsikūrusių ir čia pat kepsnius kepančių bei užkandžiaujančių – kur bepažvelgsi.

Harminder Singh, pirmą kartą iš Indijos atvykęs į Lietuvą, panoro aplankyti Rusnę, pamatyti ant Atmatos upės kranto pastatytą paminklą Indijos nepriklausomybės patriarchui Mahatmai Gandžiui ir jo bendražygiui rusniškiui Hermanui Kalenbachui ir šalia nusifotografuoti – nuotraukoje užfiksuota ši akimirka.
Daugelis vaikščiojo pakrantės trinkelėmis grįstu taku, ilsėjosi ant suoliukų, sustodami prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, fotografavosi. Praeiviai įdėmiai nužvelgdavo vyrą, sprendžiant iš jo galvos apdangalo – tolimos šalies gyventoją. Svečias ir kartu ėjusi moteris ilgėliau užtruko prie paminko – fotografavosi, fiksavo visus užrašus ir įrašus.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė mielai supažindino su svečiu. Jis atvyko iš Delio (Indija), pagal išsilavinimą esąs miškininkas Harminder Singh, gyvena ir dirba klimato kaitos projektų vadovu Delyje, turi savo firmą, kuri ruošia projektus, rengia ekologijos mokymus, trims savaitėms atvyko pasisvečiuoti į Lietuvą. Vieną dieną paskyrė Šilutei, atvyko apžiūrėti Rusnėje pastatyto paminklo Indijos nepriklausomybės didvyriui M. Gandžiui ir Rusnėje gimusiam jo draugui žydui architektui H. Kalenbachui.
Indo ir rusniškio draugystei skirta bronzinė skulptūra ant Atmatos upės kranto pastatyta 2015 m. spalį. Paminklą daugelis vadina Lietuvos ir Indijos draugystės, dviejų tautų draugystės simboliu. Anot direktorės, svečiui buvę labai svarbu pamatyti šį paminklą ir nusifotografuoti su M. Gandžiu.
Kas domina?
Svečias iš tolimos šalies pirmą kartą lankėsi Lietuvoje ir Europoje. Jau aplankė Vilnių, Trakus, Kauną, Palangą, Šiaulius, o į Šilutę užsuko tik dėl šio paminklo. Aplankė ir lietuvių ūkininkų, norėtų pabendrauti su ekologiško ūkio šeimininkais. Indas apžiūrėjo Radviliškio šilumos tiekimo įmonę, katilinę, kitą įrangą, domėjosi filtrais, galingumu. Jį labai domina saulės energijos naudojimas.
Radviliškio Lizdeikos gimnazija jau susitarė dėl bendradarbiavimo su Šilutės Vydūno gimnazija, nes abi yra UNESKO asocijuotų mokyklų tinklo narės, abi bendrauja su mokyklomis Indijoje. Planuojama, kad gal lapkritį abiejų gimnazijų delegacijos vyks į Indiją. Radviliškiečiai jau dvejus metus bendradarbiauja su privačia Šv. Morkaus vidurine mokykla Naujajame Delyje, Indijoje. Lietuvos gimnazistai du kartus lankėsi Indijoje – pasakojo apie kultūros paveldą ir lietuviškų vestuvių tradicijas. Indai taip pat pabuvojo Lietuvoje.
Išsiaiškinome, kad svečiui iš Indijos labai rūpi ekologija, biomasės tvarkymas, alternatyvūs šildymo būdai, ekologiškas ūkininkavimas ir kt. Iš Rusnės svečiai vyko į Kintų Vydūno kultūros centrą.
Glaudė prie krūtinės rupijas…
Iš piniginės ištraukęs Indijos nacionalinės valiutos rupijos banknotų su M. Gandžio atvaizdu, fotografuodamasis prie paminko juos laikė prie krūtinės. Svečias pagyrė labai tvarkingą ir saugų lietuvišką kelių transporto eismą. Kelis kartus Delyje viešėjusi direktorė I. Bajarauskaitė sakė tai suprantanti, mat Indijoje automobilių eismas esąs chaotiškas.
Kitas svečio pastebėjimas: Lietuvoje žmonės mažai bendrauja tarpusavyje. Daugiaaukščio namo gyventojai, esą, nebendrauja, nesidomi, kas atvažiavo, kaip kaimynai gyvena, ką veikia vakarais, neina vieni pas kitus pasėdėti, pasikalbėti. Lietuviai yra daug uždaresni negu indai.
Trečia, svečias stebėjosi, kad Lietuvoje labai švaru ir tvarkinga. O labiausiai jį nustebino, kad Lietuvoje nėra žmonių. Nuolat klausia: „Kur jūsų žmonės?“ Tačiau patiko, kad Lietuvoje atostogaujama šeimomis, kartu su vaikais. Galbūt tai sietina su tuo, kad Indijoje labai gerbiamos šeimos tradicijos, dažnai tėvai, vaikai, anūkai ir proanūkiai gyvena kartu, ypač gerbiami vyresnio amžiaus žmonės, kuriems pagarbą rodo visi be išimčių. Svečias šeimos neturi. Kitąmet vyras iš Indijos planuoja atvažiuoti į Lietuvą ilgesniam laikui. Buvo universitete Kaune, nori užmegzti bendradarbiavimą ir plėtoti mokymų mainus.
Beliko atkreipti svečių dėmesį, kad apžiūrėtų Rusnę, pasigrožėtų gėlynais, kurių žydi kiekvienoje gatvėje, prie kiekvieno daugiabučio ar privataus namo. Be to, žmonių stygiumi gražų šeštadienį Rusnė tikrai nesiskundžia – jų tądien buvo labai daug, o dar kiek – laivuose…
Direktorė sakė, kad svečias iš Indijos matė ir žmonių gausą Palangoje, tačiau, palyginus su Indija, jų atrodo labai mažai.
Svečias daugybėje vietų fotografavo… tvarkingas šiukšliadėžes. Rusnės kraštą, kaip ir visą Lietuvą, pagyrė už švarą. Visuose miestuose ir visur kitur pastebėjo labai daug gėlių. Net ir mažuose miesteliuose Šiluvoje, Šeduvoje, kuriuos aplankė, labai patiko. Vilniuje, Kaune ir kitur sakė pastebėjęs, kad žmonės nemėto kur papuolė cigarečių nuorūkų, nespjaudo, nešiukšlina. Net ir ten, kur daugiau žmonių, pavyzdžiui, Vilniuje, Palangoje, sugebama išsaugoti švarą ir tvarką. Net ir poilsiautojai, atvykę į pajūrį tik pailsėti, rūpinasi aplinka. Jam stebėtinai švaru ir tvarkinga pasirodė traukinių, autobusų stotyse, mokyklose. Pastebėjo, kad sodybose, prie pastatų miestuose žmonės augina daug medelių, krūmų, gėlių. Patiko miškai, Lietuva svečiui pasirodė žalia šalis. Indijoje jos valdžia irgi labai susirūpino švara, tvarka. Pirmiausia rūpi išvalyti Gango upę. Kiti projektai skirti švarinti vietines upes, užsiimti rajonų švarinimu ir pradėti nuo mažesnių plotelių, kurie pamažu plėstųsi.
Beliko padėkoti svečiui iš Indijos už širdį glostančius atsiliepimus apie mūsų šalį. Teko kartu nusifotografuoti. Svečiais į rankas ėmė rupijas ir glaudė banknotus prie krūtinės…
Netrukus prie Indiją ir Lietuvą simboliškai jungiančio paminklo atėjo latviai: vyras ir moteris su trimis vaikais, kurie sukosi apie paminklą ir vis klausinėjo. Šeima fotografavosi prie paminklo.
Atmatos upės krantine parėjo trys garbaus amžiaus žmonės, kažką aptarinėdami vokiečių kalba.
Rusnė – ne tik gražios gamtos kampelis, kur Nemunas skyla į Atmatą ir Skirvytę, kur poilsiautojas gali mėgautis vandenų ir žalumos grožiu. Tai – labai rūpestingai tvarkomas miestelis. Ne tik prie seniūnijos pastato – vešlūs rožynai, – gėlių pilna visuose kampeliuose, gatvėse, prie privačių bei daugiabučių namų. Visur tvarkingai nušienauta žolė, niekur nesimėto šiukšlės. Belieka už tai pagirti Rusnės seniūnę Dalią Drobnienę ir visą salos bendruomenę.
Stasė SKUTULIENĖ