Vanagių piliakalnis Žemaičių Naumiestyje, vietinių vadinamas Žaliakalniu, buvo vienas iš 100 Lietuvos piliakalnių, ant kurių minint Mindaugo karūnavimo, Valstybės dieną, skambėjo „Tautiška giesmė“, dainos, linkėjimai sau ir Lietuvai.

Giedoti „Tautiškos giesmės“ ant Vanagių piliakalnio susirinko per 100 žmonių.
Vaidoto Vilko nuotr.

Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis išreiškė viltį, kad Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dienos minėjimas ant Vanagių piliakalnio taps gražia tradicija ir čia švęsti susirinks nemažai tiek Naumiesčio, tiek aplinkinių vietovių gyventojų.

Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė ir iš JAV atvykusi Liepos 6 dieną savo gimtadienį švenčianti jos dukterėčia Greta Majutė.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenė labai pasistengė, kad šventė būtų įdomi ir sutrauktų daug žmonių. Iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje čirškinamų bulvių kvapas. Šiuo daugeliui iš jaunystės laikų prisimenamu patiekalu, pagardintu rūgpieniu, susirinkusius vaišino šeimininkės iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos.
„Ateidami kitąmet atsiveskite po 2-3 draugus ar kaimynus“, – paragino Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis.

Iš „Vikipedijos“
Vanagių piliakalnis įrengtas Vanagio upelio kairiajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 177 m ilgio, 80 m pločio vakarinėje dalyje ir 70 m pločio rytinėje dalyje. Jos pietrytiniame pakraštyje buvo akmenų-medžio įtvirtinimai. 2002 metais čia aptiktos sudegusios tvoros, statytos iš apie 8 cm skersmens rąstų, liekanos, radiokarbono būdu datuotos I amžiumi. Šiaurės vakarų ir šiaurės rytų dalyse XVIII–XX a. pirmojoje pusėje stovėjo dvaro pastatai, likusios jų pamatų žymės. Šlaitai statūs, 4-8 metrų aukščio, vakarinio šlaito viršutinė dalis dirbtinai pastatinta. Piliakalnis apardytas per jį ėjusių keliukų, šiaurinį šlaitą paplovė upelis. Aikštelė dirvonuoja, jos pakraščiais auga pavieniai lapuočiai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Pati šventė prasidėjo 10 metrų ilgio Lietuvos vėliavos atnešimu. Vėliavą į piliakalnį atlydėjo folkloro kolektyvo „Pilutė“, kuriam vadovauja Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė, nariai ir seniūnas V. Stasiulis. Prie stulpų pritvirtinta vėliava tapo savotišku fonu, prie kurio „Tautišką“ giesmę giedojo, o vėliau ir kitas dainas traukė „Pilutės“ bei vokalinio ansamblio „Raskila“ nariai, per 100 čia susirinkusių žmonių.

Valstybės himną saugiškiai giedojo prie rekordinio dydžio karūnos.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Aukure įkūrus ugnį, simboliškai susipynė krikščioniškos ir pagoniškos tradicijos. Tą pačią dieną ant piliakalnio stovinčioje Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje klebonas Stanislovas Anužis aukojo šv. Mišias, o vakarop vaidilutėmis persirengusios gimnazistės aukojo ugnies deivei Gabijai druskos, rugių ir žolynų. Čia pat prie ugnies stovėjęs klebonas jokios šventvagystės neįžvelgė ir nepyko, o merginos dar išdalijo 100 pagaliukų, kuriuos paragino mesti į ugnį su palinkėjimais Lietuvai ir aplinkiniams. Laisvės, taikos, šilumos, gerumo, teisingumo ir kito gėrio linkėjo žmonės, mesdami medžio pliauskas į ugnį.

Jau iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje čirškinamų bulvių kvapas.

Adma Baltutienė pakvietė į rato vidurį išeiti gimusius liepos 6 dieną ir varduvininkus Mindaugus. Į ratą atėjo tautiniais rūbais pasipuošusi A. Baltutienės dukterėčia Greta. Ji tądien šventė savo 16-ąjį gimtadienį. Amerikoje gimusi ir Kalifornijos valstijoje gyvenanti Greta Majus (Greta Majutė) sakė, kad sutikti savo 16-tą gimtadienį Lietuvoje buvusi viena iš jos svajonių, dabar ši svajonė išsipildė.
Vaidotas VILKAS