Lietuva ruošiasi valstybės šimtmečiui. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje neseniai buvo eksponuojama paroda iš muziejaus fondų „1923 m. įvykiai Klaipėdos krašte“. Klaipėdos sporto ir karybos klubo „Baltijos Štormas“ savanoriai atkūrė 1923 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir vėliavų pakeitimo ceremoniją. Galima buvo pasivaišinti muziejaus šeimininkių patiektu gardžiu šiupiniu, vaikai susidomėję apžiūrinėjo kariūnų ginklus.

Klaipėdos sporto ir karybos klubo „Baltijos štormas“ savanoriai.

Paroda
Saulėtas ir labai šiltas pavakarys sukvietė į muziejų nelabai gausų ištikimiausių muziejaus lankytojų būrį. Susirinkusieji bendravo, dalijosi savaitės įspūdžiais, katile kunkuliavo ir gardžiai kvepėjo šiupinys. Edukaciniam užsiėmimui rengėsi Klaipėdos sporto ir karybos klubo „Baltijos štormas“ kariūnai. Parodos atidarymo proga „Baltijos štormas“ buvo pakviestas pagyvinti parodą ir sukurti atmosferą to laikotarpio, kai kraštas jau buvo atkovotas, tik buvo laukiama oficialių sprendimų prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Respublikos. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė apie atidaromą parodą kalbėjo: „Praėjusių metų muziejų kelio renginių tema ,,Liaudies menas“ buvo dėkingesnė mūsų muziejui. Mes pristatėme savo dvarų istorijas, dvarų saugomus eksponatus, organizavome baigiamąją konferenciją. Ne paslaptis, kad Klaipėdos krašto gyventojai buvo mažiau susiję su Vasario 16-osios aktu, tačiau mes esame tie, kurie prisidėjome prie Lietuvos kūrimo, tad šiandien pateikiame parodą „1923 m. įvykiai Klaipėdos krašte“. Muziejininkas–istorikas Ignas Giniotis kalbėjo apie Šilutės muziejaus darbuotojų parengtą parodą „1923 m. sausio mėn. įvykiai Klaipėdos krašte“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos datai. Papasakojo, kad paroda parengta remiantis autentiška medžiaga, saugoma muziejaus fonduose, kad ją sudaro keturi ekspoziciniai stendai. „Parodoje muziejaus lankytojams pateikti keturi pagrindiniai Klaipėdos krašto raidos etapai nuo 1918 iki 1923 metų: 1. Klaipėdos krašto likimas po I pasaulinio karo. 2. Prancūzmetis Klaipėdos krašte 1920-1923 m. 3. Pasiruošimas sausio sukilimui. 4. 1923 m. sausio mėn. įvykiai Klaipėdos krašte“. Pasakodamas istorikas I. Giniotis trumpam sustodavo prie eksponuojamų stendų ar vitrinų su eksponatais – to laikotarpio pinigais, įvairiais dokumentais ar ginklais.
Edukacinė programa
Antrą kartą kviesti į lauką susirinkusiųjų nereikėjo. Visus domino kariūnų parengta programa. Ne vienas norėjo nusifotografuoti prie sargyboje stovinčio kariūno ar tų, kurie rengėsi stovyklavietę lauke ar ruošėsi žygiui. Nors „Baltijos štormo“ vyrų ir nebuvo labai daug, jiems puikiai pavyko perduoti to laikotarpio atmosferą, susirinkusieji stebėjo sargybos pasikeitimą, rikiuotes. Tapome Mažosios Lietuvos stovyklavietės dalyviais – dalyvavome Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai ceremonijoje. Vėliau ragavome gardaus šiupinio.

Sukilėlių rūbai ir ginklai
Stovyklavietės dalyvius domino, iš kur asociacijos „Baltijos štormas“ kolektyvas gauna rūbus, batus, ginklus, nes jų dalyviai iš tikrųjų atrodė apsirengę autentiškais ano laikotarpio drabužiais. Vadovas Mantas Rumšas papasakojo, kad kolektyvą sudaro įvairaus amžiaus žmonės, kad patys perka, siuva, taiso drabužius, kad jie atitiktų to laikotarpio dvasią. Papasakojo, kad turi net savo siuvėją, kuris mielai pritaiko drabužius naujam gyvenimui.
Rekomenduojame aplankyti Šilutės Hugo Šojaus muziejų ir pamatyti parodą.

Birutė Morkevičienė