Greičiausiai jau šį rudenį Šilutę papuoš atnaujintas pastatas Taikos g. 6, ant kurio į miesto centrinę gatvę nukreipto fasado puikuosis miesto schema. Šį 1964 metais pastatytą statinį, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi UAB „Šilutės hidroprojektas“, renovuoja UAB „Atrastėja“.

Rudenį Šilutę turėtų papuošti atnaujintas pastatas Taikos g. 6, ant kurio į miesto centrinę gatvę nukreipto fasado puikuosis Šilutės gatvių schema.

Šilutiškių pinigai lieka Šilutėje
Daugelis praeidami renovuojamą pastatą pasidomi, kas čia bus. Jei ir pasakytume, kad jį renovuoja UAB „Atrastėja“, nedaug tepaaiškėtų. Tik paaiškinus, kad UAB „Atrastėja“ direktorius yra vienas iš Šilutės halės vadovų, aktyvus visuomenininkas ir verslininkas Rimantas Jaruškevičius, viskas taptų aiškiau. UAB „Atrastėja“ užsiima pastatų statyba, remontu ir patalpų nuoma. Tai iš dalies paaiškina, kas bus šiame pastate.
Pasak paties R. Jaruškevičiaus, pusrūsis ir pirmasis statinio aukštas pritaikomi prekybos reikmėms, o kiti du aukštai – biurams.

„Šitas pastatas mus sudomino tuo, kad yra galimybė iš negražaus pilko statinio padaryti gražų ir puošiantį miestą. Tai galimybė vietos verslui investuoti Šilutėje, sutvarkyti šį miesto kampelį“, – pasakojo R. Jaruškevičius, rodydamas eskizą, kuriame ant vienos iš renovuojamo pastato sienų nupiešta Šilutės gatvių schema. Anot R. Jaruškevičiaus, čia tik eskizas. Tai, kas bus pavaizduota ant pastato, atrodys šiek tiek kitaip, t. y. gražiau.
Verslininkas prisipažino, kad su šiuo statiniu susiję prisiminimai iš vaikystės. Kažkada netoliese gyvenęs R. Jaruškevičius šio pastato koridoriuose mainėsi pašto ženklais su dabar taip pat verslininku tapusiu Sauliumi Stankevičiumi.
Pasak R. Jaruškevičiaus, pinigai, kuriuos šilutiškiai išleido pirkdami produktų halėje, investicijų pavidalu sugrįžta į Šilutę. „Už tai turiu padėkoti mūsų pirkėjams“, – sakė Rimantas Jaruškevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad didėjant Šilutėje komercinių patalpų plotui, naudą jaučia visi – miestas gražėja, o dėl konkurencijos mažėja patalpų nuomos kaina. Be to, atsiras dar viena apie 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė miesto centre. Tai skatins žmones pasistačius automobilį daugiau vaikščioti pėsčiomis. Anot R. Jaruškevičiaus, tokia praktika pasiteisino ir prie halės, kur pasistatę automobilį žmonės apsilanko keliose vietose.
Verslininkas ypač akcentavo, kad Šilutėje uždirbti pinigai investuojami Šilutėje. Didieji prekybos centrai gautą pelną išveža, todėl naujos „Maximos“ ir „Lidl“ atsiradimas neatnešiąs tiek naudos, kiek vietos verslo plėtra. Gali būti, kad konkurencijai didėjant vietiniai prekybininkai jos neatlaikys.
Grožis ar žala?
Rengiantis pastatą atnaujinti, R. Jaruškevičius savavališkai nugenėjo 4 klevus. Teismas už tai paskyrė jam 188 eurų baudą. Aplinkosaugininkai pareiškė pretenziją ir gali siekti apie 2600 eurų kompensacijos už kraštovaizdžiui padarytą žalą. Pasak R. Jaruškevičiaus, jis pripažįsta kaltę ir baudą jau sumokėjo. Tačiau jeigu teks dar pakloti per du tūkstančius eurų, žada nebetylėti, net kreiptis į Strasbūrą, mat tokią bausmę laiko pertekline.
Apie nugenėtus klevus jis papasakojo tokią istoriją. Prieš kurį laiką prie halės ilgai stovėjo pasvirusi liepa. Ji kėlė pavojų aplinkiniams. Nors keletą kartų prašyta tą medį pašalinti, nieko nevyko tol, kol vieną dieną medis nuvirto pats. Laimė, žmonių tada šalia nebuvo.
Po tokių įvykių nugenėti klevus jis nusprendė pats, tuo labiau, kad visiškai nukirsti medžių neplanavo. Pasak R. Jaruškevičiaus, pavyzdžiu jam buvo Kaune prie Istorijos muziejaus nugenėtas klevas. Kaip tarė, taip padarė. Nugenėtieji medžiai jau sulapojo ir toliau augina metūgių kupolą.

Už savavališkai nugenėtus klevus Rimantas Jaruškevičius sumokėjo 188 eurų baudą.

Dėl genėjimo medžiai nenudžiūvo.

„Kai genėjau medžius, nemaniau, kad toks leidimas reikalingas. Tiesą sakant, nežinau, ar būčiau jį gavęs. Dabar po visko supratau, kad pasielgiau neteisingai, pažeidimą pripažįstu ir kitą sykį rašysiu prašymą“, – atgailavo verslininkas. Jis apgailestavo, kad net teisme nieko nesudomino jo veiksmų motyvai. Niekas nepasidomėjo, ar jis norėjo pakentki miestui, ar pagražinti aplinką.
Žmogus gali suklysti ir gerų norų vedamas. Anot R. Jaruškevičiaus, toks požiūris į žmogų ir tai, kad jis nesijaučia savo krašte šeimininku, yra viena iš emigracijos priežasčių.
Vaidotas VILKAS