Penktadienį, rugsėjo 1-ąją, į Šilutės rajono mokyklas turėtų susirinkti 5500 vaikų ir suaugusiųjų. Mokinių – tik 4800, mokytojų – tik 700. „Pamarys“ yra rašęs apie šią šventę ir tuomet, kai mokinių būdavo keliolika tūkstančių, mokytojų – per 1000.

Rugsėjo pirmosios šventė.
Laimo Putriuvienės nuotr. (iš „Pamario“ archyvo)

Kintantys skaičiai nekeičia šios šventės didingumo: tai tarsi sėjos pradžia, kurią vaikai, jų šeimos, artimieji ir pedagogai bei jų pagalbininkai sieja su dideliu džiaugsmu ir viltimi. Tuštėjančios mokyklos, mažėjantis mokinių skaičius, švietimo darbuotojų netenkinantys atlyginimai, prastoki mokymo rezultatai, Šilutės rajono šeimų pasipiktinimas bei nuoskaudos dėl vietų stygiaus vaikams lopšeliuose bei darželiuose, auklėtojų stygius juose, psichologų stoka… Rugsėjo 1-osios proga apie tai nekalbama. Tik galvas palinguoja net tie, kurie šios šventės proga perka vis brangstančių ir brangstančių gėlių, o dejonės dėl jau labai didelių išlaidų ruošiant vaiką mokyklai lieka tarp namų sienų. Rugsėjo 1 d. parduotuvės, kavinės, restoranai neprekiaus alkoholiu. Ne pirmi metai, tad jau įprasta tam pasiruošti iš anksto. Vilkimės, kad nesiruoš. Sveikinimų bus įvairiomis formomis: tokia tradicija, reikia parašyti ar pasakyti gražių žodžių, viltingų palinkėjimų, kurie netrukus užsimiršta, o gyvenimas plaukia savo vaga.
Šia proga verta pacituoti Šilutės rajono savivaldybės tarybai svarstyti pateiktą Švietimo skyriaus informaciją liepos mėnesį. Realybė yra tokia: „Į mokyklas turėtų ateiti 4810 mokinių. Dėl per mažo mokinių skaičiaus nekomplektuojama 9 klasė Usėnų pagrindinėje (7 mokiniai) ir 10 klasė Juknaičių pagrindinėje (7 mokiniai) mokyklose. Su mažesniu mokinių skaičiumi (9) nei numatyta mokinio krepšelio metodikoje siūloma leisti komplektuoti dešimtąsias klases Saugų Jurgio Mikšo ir Vilkyčių pagrindinėse mokyklose. Kintų pagrindinės mokyklos 5-oje klasėje mokysis tik 9 mokiniai, tačiau net 3 iš jų su dideliais specialiaisiais poreikiais. Komplektuojama 251 klasių komplektas – 15 komplektų mažiau negu praėjusiais mokslo metais.
Gegužę paaiškėjo, kad į Šilutės rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigas nepateko 169 vaikai, iš jų 104 – į Šilutės miesto. Į Žemaičių Naumiesčio mokyklą darželį nepateko 28 vaikai, Saugų vaikų darželį – 20, Kintų pagrindinę mokyklą – 14 vaikų. Įsteigtos papildomos grupės Šilutės lopšeliuose-darželiuose „Raudonkepuraitė“, „Pušelė“, „Žibutė“, Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje (nuo 2017-09-01 Saugų vaikų darželis prijungiamas prie pagrindinės mokyklos), Rusnės, Kintų pagrindinėse mokyklose, prailgintas priešmokyklinio ugdymo grupės darbo laikas iki 10,5 val. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Gardamo progimnazijoje. Sukomplektuotos 8 jungtinės grupės bendrojo ugdymo mokyklose. Papildomai į šias grupes nukreipti 109 vaikai.
Nuo rugsėjo 1 dienos ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupes turėtų lankyti 1642 vaikai, iš jų 1065 vaikai – Šilutės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 2017-2018 m. m. reikėtų komplektuoti 97 grupes, iš jų 8 jungtines grupes bendrojo ugdymo mokyklose“.
Iki rugsėjo 1 d. taip ir liko neaišku, ar 60 mažųjų bei naujus prašymus pateikusių dar 30 vaikų tėvai gaus vietas darželiuose ar lopšeliuose… Taip nebūdavo, kai per vasarą emigruodavo po kelias dešimtis šeimų iš Šilutės, o vaikų darželiuose bei lopšeliuose likdavo 50-60 laisvų vietų. Šios „geros“ žinios rajono valdžia kaip išsigelbėjimo ypač laukė iki šio rugsėjo 1-osios! To nė neslėpė, tarsi emigracija būtų išsigelbėjimas, reikalinga, svarbi, įprasta ir nesustojanti… Nerūpi vaikus auginančios šeimos – nepriteklių išugdytas mokslus baigusių jaunų tėvų ir motinų noras dirbti, nebūti šelpiamais.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su aktyviais Lietuvos žmonėmis, su scenos žvaigždėmis rodo iniciatyvą kviesti lietuvius sugrįžti į savo valstybę. Pamaryje Savivaldybės atstovai viešai aiškina, kad laisvų vietų vaikų darželiuose atsiras po vasaros, kai emigruos ar kitur į Lietuvą gyventi išvyks kelios dešimtys vaikučių auginančių šeimų. Taip kalba ir nė nesuvokia, ko gero, kad išvykusieji čia nebegrįš, kad tuščios rajono mokyklos dar labiau tuštės, kad vaikus augina jauni ir darbingi tėvai, kurių čia sumažės. Tai didelis trumparegiškumas.
Nėra žinios, kad pastatė mokyklą. Tokių įkurtuvių nuotraukų jau ir „Pamariui“ tektų ieškoti labai ilgai, vargu ar besurastų, nes kai statė ir atidarinėjo naujas mokyklas, interneto nebuvo, nuotraukas ryškindavo tamsiame kambarėlyje. Tiesa, Šilutėje iš Liepų gatvės Jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras persikėlė į Žibų pagrindinės mokyklos pastatą.
Psichologų reikia vis daugiau, o surasti jų darosi vis sunkiau. Turime lenkti galvas prieš žilagalvius mokytojus, kurių klasėse nebėra kam pakeisti. Jaunimas su pedagogų diplomais mieliau eina dirbti į paukštienos fabriką užsienyje už 4-5 kartus didesnę algą negu Lietuvos mokykloje.
Iš aukštai ir toli
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė apibūdino naujoves, su kuriomis moksleiviai susidurs jau šiais mokslo metais. Mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Bus finansuojama 14 prevencinių programų. Visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, jos orientuotos į stipresnio raštingumo ugdymą.
Atsiras finansinio raštingumo temos. Informatikos mokymas prasidės pradinėse klasėse. Nuo šio rugsėjo naujovė bus išbandoma dešimtyje šalies mokyklų. Parengta šalies gynybai skirta pasirenkamoji nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, skirta vyresniųjų klasių moksleiviams. Šiais metais pirmą kartą bus oficialiai įskaitoma pilietinė moksleivių veikla. Jos vertinimas bus įtraukiamas į pagrindinio mokymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skirtų valandų.
Moksleiviai, kurie šiais mokslo metais mokysis 12-oje klasėje, galės pasirinkti rašyti brandos darbą. Jis nebus privalomas, tačiau prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui. Tiesa, jis negali būti laikomas privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino atitikmeniu. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, jei atvykęs ar grįžęs iš užsienio, jam turi būti suteikta pagalba ne tik per pamokas, bet ir konsultacijų metu.
Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologijų mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai. Ugdymo metodams atnaujinti skiriama beveik 5 mln. eurų ES paramos lėšų. Lėšos pagal mokyklų pateiktas paraiškas bus skiriamos šiais mokslo metais.
Šiemet Lietuvoje atnaujinamos 52 mokyklos. Lietuvos mokytojai, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra tarp labiausiai senstančių. Labai daug lėšų išleidžiama ūkiui, administravimui, tačiau vienam mokytojui, vienam mokiniui tenkančios lėšos, palyginus su kitomis šalimis, yra bene mažiausios. Mokslo metai pailginti dešimčia dienų.
Ar rūbas tampa patogesnis, gražesnis, kai ant lopų deda naujus lopelius ir taip be galo?
Tiesa, Lietuvoje tai vadinama švietimo reforma. Ji – nesibaigianti… Pakilti 25 metų neužteko.
Kartu
Ypatinga šventė Rugsėjo 1-oji. Tegul tądien niūrios mintys trumpam palieka nuošaly: apkabinkime vaiką su gėle rankoje, pažvelkime į liūdnas mokytojo akis ir pasidžiaukime, kad tądien švęsti esame priversti blaivūs. Jeigu jūs rasite daugiau priežasčių džiaugtis, „Pamarys“ to ir linki.
Rugsėjis ir „Pamariui“ svarbus. Šis laikraštis įvairiais pavadinimais leidžiamas nuo 1946 m. rugsėjo 29 d., „Pamario“ pavadinimu – nuo 1988 m. rugpjūčio 6 d. „Pamarys“ eina į savo 30 metų sukaktį.

Stasė SKUTULIENĖ