Rugsėjo 1 d. prasidėjo akcija „Saugom lašišą“: svarbiausi reikalavimai žvejams

lašišosNuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. Aplinkos apsaugos departamentas vykdys kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. 

Žvejams aktualu žinoti, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos. Lašišas ir šlakius – ne mažesnius nei 65 cm dydžio – bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. 

„Per akciją primename gyventojams žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir kitus reikalavimus. Gyventojus šiais klausimais konsultuoja mūsų specialistai bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022. Svarbiausią informaciją galima rasti mūsų interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose”, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas. 

Pasak V. Marozo, migruojantys ir neršiantys lašišos bei šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą. 

Visuomenės įsitraukimo svarba 

Akcija „Saugom lašišą“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Pilietiški žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus pažeidimus, o neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida padėjo sustiprinti prevencinę veiklą ir išaiškinti pažeidimus.   

2024 m. akcijos „Saugom lašišą“ rezultatai 

2024 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, kurių metu patikrino 1386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 procentų sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 526 eurus.  

Reidų metu – ypatingas dėmesys skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui 

Kaip ir kasmet per akciją šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos priežiūra ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins šviesiu bei tamsiu paros metu asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemones. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.   

Ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.   

Aplinkosaugininkai primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į atliekų surinkimo konteinerius. Tvarkinga aplinka padeda išsaugoti gamtą ir teikia malonesnę žvejybos patirtį. 

Turintiems nemokamos žvejybos teisę 

Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali žvejoti lašišas ir šlakius tik „pagavai – paleisk“ principu. Norėdami pasiimti sugautą lašišą ar šlakį (sausio 1 d.-balandžio 30 d. laikotarpyje), turite žvejoti įsigiję žvejo mėgėjo kortelę. 

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai    

Rugsėjo 1 d.-spalio 15 d. žvejai privalo vadovautis principu „pagavai – paleisk“ ir pagavus šiuo laikotarpiu lašišą arba šlakį būtina jį paleisti atgal į vandens telkinį.    

Rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.    

Nuo rugsėjo 16 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.   

Liepos 1 d. – gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede. 

Spalio 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius. 

Atsakomybė    

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. 

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 

Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite