Rugsėjo 1 d. prasidėjo akcija „Saugom lašišą“: svarbiausi reikalavimai žvejams

lašišosNuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 20 d. Aplinkos apsaugos departamentas vykdys kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Šia akcija departamento pareigūnai siekia užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose. 

Žvejams aktualu žinoti, kad nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į vandens telkinį, kuriame žuvys buvo sugautos. Lašišas ir šlakius – ne mažesnius nei 65 cm dydžio – bus galima pasilikti tik pasibaigus nerštui, t. y. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. 

„Per akciją primename gyventojams žvejybos taisykles, svarbius lašišų ir šlakių migracijos metu taikomus žvejybos ribojimus, draudimus ir kitus reikalavimus. Gyventojus šiais klausimais konsultuoja mūsų specialistai bendruoju konsultavimo telefonu +370 700 02022. Svarbiausią informaciją galima rasti mūsų interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose”, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas. 

Pasak V. Marozo, migruojantys ir neršiantys lašišos bei šlakiai yra pažeidžiami, todėl norint juos apsaugoti būtinas ne tik aplinkosaugininkų, bet svarbus ir visuomenės budrumas. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus, nedelsdami informuokite skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112. Greita visuomenės reakcija užtikrina operatyvų pareigūnų įsitraukimą. 

Visuomenės įsitraukimo svarba 

Akcija „Saugom lašišą“ kiekvienais metais sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Pilietiški žmonės aktyviai praneša apie pastebėtus pažeidimus, o neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, visuomeninės organizacijos ir žiniasklaida padėjo sustiprinti prevencinę veiklą ir išaiškinti pažeidimus.   

2024 m. akcijos „Saugom lašišą“ rezultatai 

2024 m. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 244 reidus, kurių metu patikrino 1386 žvejus mėgėjus ir 15 žvejų verslininkų. Iš nustatytų 176 pažeidimų 50 procentų sudaro šiurkštūs pažeidimai, o žala aplinkai siekė 69 526 eurus.  

Reidų metu – ypatingas dėmesys skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui 

Kaip ir kasmet per akciją šalyje bus organizuojami reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos priežiūra ir tikrinami žvejai mėgėjai. Pareigūnai stabdys ir tikrins šviesiu bei tamsiu paros metu asmenų, kurie įtariami pažeidę žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemones. Per reidus bus pasitelkiama speciali įranga pažeidėjams nustatyti: bus naudojami dronai, tamsiuoju paros metu aplinka stebima termovizoriais.   

Ypatingas dėmesys bus skiriamas šiurkščių pažeidimų išaiškinimui, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.   

Aplinkosaugininkai primena, kad ir prieš pradėdami žvejoti, ir žvejodami visi žvejai privalo surinkti atliekas 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į atliekų surinkimo konteinerius. Tvarkinga aplinka padeda išsaugoti gamtą ir teikia malonesnę žvejybos patirtį. 

Turintiems nemokamos žvejybos teisę 

Nemokamą žvejybos teisę turintys asmenys, žvejojantys be žvejo mėgėjo kortelės, gali žvejoti lašišas ir šlakius tik „pagavai – paleisk“ principu. Norėdami pasiimti sugautą lašišą ar šlakį (sausio 1 d.-balandžio 30 d. laikotarpyje), turite žvejoti įsigiję žvejo mėgėjo kortelę. 

Svarbios datos lašišų ir šlakių žvejybai    

Rugsėjo 1 d.-spalio 15 d. žvejai privalo vadovautis principu „pagavai – paleisk“ ir pagavus šiuo laikotarpiu lašišą arba šlakį būtina jį paleisti atgal į vandens telkinį.    

Rugsėjo 16 d.-spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.    

Nuo rugsėjo 16 d. draudžiama žvejoti ties Neries, Šventosios, Jūros ir Minijos pagrindinių intakų žiotimis, kaip numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede.   

Liepos 1 d. – gruodžio 1 d. galioja draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede. 

Spalio 16 d. – gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius. 

Atsakomybė    

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. 

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 

Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos priemones gresia bauda nuo 250 iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. 

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Kai kelionė į kliniką tampa iššūkiu: kaip padėti sergančiam augintiniui?

augintinis

Kai augintinis suserga, šeimininkui tenka ne tik rūpintis jo savijauta, bet ir spręsti, kaip kuo greičiau nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Tačiau ne kiekvienam gyvūnui tokia kelionė lengva. Vieni bijo automobilio, kiti priešinasi transportavimo dėžei, o silpnesniems ar skausmą jaučiantiems augintiniams net trumpas važiavimas gali būti varginantis. Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar būtina vykti į kliniką, ar veterinarijos gydytojas galėtų apžiūrėti gyvūną namuose. Kodėl kelionė pas veterinarą kelia nerimą? Gyvūnai jautriai reaguoja į nepažįstamą aplinką, garsus ir kvapus. Katės dažnai slepiasi,

Taip pat skaitykite