Tag Archives: gamtosauga

Prasidėjo tauriųjų elnių ir briedžių ruja

taurieji elniai

Tauriųjų elnių ir briedžių rujos metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 22 d. tikrins, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių, didelį dėmesį skirs medžiotojų blaivumo kontrolei, naktinių taikiklių ir jų priedėlių teisėtam naudojimui medžioklės metu.  Rujos metu elniai ir briedžiai aktyviai ieško naujų teritorijų, patelių ir varžovų, todėl praranda budrumą ir gali tapti lengvu grobiu brakonieriams. Stiprindami  šių laukinių gyvūnų apsaugą jiems jautriu laikotarpiu aplinkosaugininkai rengs daugiau reidų, dažniau tikrins pirminio žvėrių apdorojimo aikšteles. Jei kils

Kokių taisyklių reikia laikytis grybaujant ir uogaujant 

Grybavimas ir uogavimas miške viena iš dažnų vasaros veiklų. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.  Pareigūnai primena, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas), taip pat lankantis miškuose negalima niokoti augalų. Ką reikia žinoti atvykus į mišką grybauti ar uogauti?    Grybauti, uogauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir kitas gėrybes galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų

Kuršių mariose stiprinama verslinės žvejybos kontrolė

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. Kuršių mariose sustiprino verslinės žvejybos kontrolę – atliekami verslinės žvejybos įmonių patikrinimai žvejybos bei išsikrovimo vietose. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai prasidėjus žvejybai tinklais nuo liepos 22 d. iki rugpjūčio 4 d. tikrina, kaip pildomi žvejybos žurnalai, kokie yra sugaunami laimikiai, kokie naudojami žvejybos įrankiai. Svarbu Nuo liepos 16 dienos iki rugpjūčio 31 d. yra leidžiama žvejoti 70-80 mm akių dydžio statomaisiais tinklaičiais tik tamsiu paros metu, kuomet pradėti

Kregždžių kaimynystė. Ar galima ardyti lizdą?

Aplinkos apsaugos departamentas vis sulaukia klausimų ir pranešimų, kad naikinami kregždžių lizdai.  Visų laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Įstatymas numato, kad bet kokie veiksmai, susiję su paukščių lizdų ardymu, perkėlimu ar niokojimu, yra griežtai draudžiami. Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai ragina leisti paukščiams įsirengti lizdus ir išperėti jauniklius. Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, kad paukščiai neterštų. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais ar

Žemės ūkio ministerija stabdo reikalavimą atkurti daugiametes pievas, gamtosaugininkai tam nepritaria

pievos

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra jau šią savaitę žemdirbiams, kuriems 2023 m. gruodį buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie reikalavimo stabdymą informuos individualiais pranešimais. Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas, ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki 2024 m. kovo 20 d. Žemdirbiams nebereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai

Specialistai nustatė 50 naujų saugomų paukščių lizdaviečių

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) patikėjimo teise valdomuose miškuose nustatytos jau 2375 saugomų paukščių lizdavietės. Ir šis sąrašas nuolat plečiasi – per 2023 m. VMU specialistai identifikavo dar 50 naujų lizdų. Saugant paukščius šie lizdai reguliariai stebimi, aplink juos nevykdoma arba ribojama ūkinė veikla. „Gamtos apsauga rūpi kiekvienam miškininkui ir VMU veikloje šioje srityje siekiame atitikti aukščiausius standartus. Mūsų darbuotojai aktyviai gilina žinias ir įgūdžius gamtosaugos ir gamtotvarkos srityse, tiksliau identifikuoja saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, taip pat jaučiame vis didesnį

Šilutės aplinkosaugininkams įkliuvo neteisėtai karšius gaudę asmenys

Nors nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. draudžiama žvejoti karšius visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė 4 pažeidėjus. Dar gyvybingas žuvis aplinkosaugininkai paleido į tą patį vandens telkinį, bet žala (už neteisėtai sugautą vieną karšį – 100 eurų) skaičiuojama nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Du asmenys draudžiamu laikotarpiu sugavo po du karšius, todėl abu turės atlyginti po 200 eurų už žuvų ištekliams padarytą žalą. Kiti du pažeidėjai sugavo

Už neteisėtai sumedžiotą briedį gresia sumokėti iki 8,5 tūkst. eurų

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos, Naujųjų metų išvakarėse Šilutės rajone nustatė asmenį, neteisėtai sumedžiojusį briedį. Vien žala gyvūnijos ištekliams viršija 6700 eurų. Už tai, kad asmuo per medžioklę su varovais draudžiamu metu sumedžiojo suaugusio briedžio patiną, pradėta administracinė teisena. Be to, kad teks atlyginti žalą, asmeniui gresia bauda iki 1800 eurų, ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti nuo 3 iki 5 metų praradimas. Briedžio patinus galima medžioti nuo rugpjūčio 15 iki gruodžio 15 d. pateles – nuo spalio

„Lašiša 2022“: Šilutės aplinkosaugininkams Krokų lankos draustinyje įkliuvo tinklininkas

Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tęsdami akciją „Lašiša“ reidus, savaitgalį sulaikė asmenį, tinklaujantį Nemuno deltos regioniniame parke. Aplinkosaugininkai jį pričiupo laiku – žuvų tinkluose dar nebuvo. Asmuo Krokų lankos ežere Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje žuvis gaudė dviem statomaisiais tinklais. Už neteisėtą žvejybą asmeniui gresia 120–200 eurų bauda, paimti abu tinklai ir pripučiama valtis. „Primename, kad šis laikotarpis ypatingas. Mums svarbu apsaugoti neršti plaukiančius šlakius ir lašišas. Kaip kasmet, vykdome akciją „Lašiša“. Labai norėtume po reidų pranešti,

Savivaldybes kviečia pasirašyti memorandumą dėl fejerverkų atsisakymo

Visos Lietuvos savivaldybės  gavo kvietimą pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų iki spalio 24 d. atsisakyti pirotechnikos gaminių. Siekiant užtikrinti tokio sprendimo ilgalaikiškumą, memorandumo autoriai savivaldybes ragina įtvirtinti jį teisės aktu. Pasirašydamos šį memorandumą savivaldybės savanoriškai įsipareigotų atsisakyti fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių naudojimo visų viešų renginių metu, taip pat turėtų įpareigoti šios nuostatos laikytis ir visas sau pavaldžias įstaigas. Teisės aktų priėmimui siūloma simbolinė data – spalio 24 d. Šią dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena. „Kelios savivaldybės jau pademonstravo

Neabejingas asmuo Šilutės aplinkosaugininkams padėjo išaiškinti atliekomis atsikračiusį pažeidėją

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba balandį gavo pranešimą apie garažų masyve Aukštumalės g., Šilutėje, aptiktą buitinių atliekų krūvą. Informaciją pateikęs žmogus nurodė, kad tarp atliekų yra daiktų su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis. Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai reagavo nedelsdami, kad oro sąlygos nesugadintų įkalčių. Tarp plastiko maišų ir įvairių šiukšlių aptikta pakuotė su galimo teršėjo asmeniniais duomenimis (vardas, pavardė, adresas, telefono numeris). Turimi duomenys leidžia Šilutės aplinkosaugininkams pradėti administracinį tyrimą ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų tvarkymo reglamentuojančių teisės

Automobilį statykite neniokodami aplinkos

automobilių statymas

Nuostabių šalies gamtos kampelių lankytojams Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad saugomose teritorijose netinkamoje vietoje pasistačius automobilį, bauda taisykles pažeidusiam asmeniui gali būti skiriama per dvejus metus, o pažeidimo protokolas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Draudimai ir baudos „Per reidus vis dar pastebime automobilių, pastatytų per arti vandens telkinių. Norisi priminti, kad pakrančių apsaugos zonose draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio kranto. O kai šlaitas status, atstumas skaičiuojamas nuo kranto linijos. Jeigu

Aplinkosaugininkai: senas padangas privalote priduoti, jas išmesti ar deginti draudžiama

Prasidėjus padangų keitimo sezonui, gamtoje randamos krūvos išmestų padangų ir kitų automobilinių atliekų. Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad gyventojai nebetinkamas padangas priduoti gali nemokamai, neverta prisidaryti rūpesčių nusprendus atsikratyti jomis gamtoje. „Norime priminti, kad automobilių padangos dūla daugiau nei 120 metų, taip pat jos irdamos skleidžia nuodingas chemines medžiagas. Tačiau, vis dar matome, kad šiomis atliekomis kartais nusprendžiama atsikratyti paprasčiausiu keliu – išmetant pakelėse ar miškuose, paliekant prie komunalinių atliekų konteinerių“, – teigė Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius

Aplinkosaugininkai tirs mariose nufilmuotų verslininkų žvejų veiksmus

Aplinkos ministro Simono Gentvilo pavedimu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradėjo tyrimą dėl visuomeninės aplinkosauginės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ paskelbto vaizdo įrašo, kuriame fiksuojamas galimai teisės aktus pažeidžiantis verslininkų žvejų elgesys Kuršių mariose. „Versline žvejyba užsiimantys asmenys turėtų nepiktnaudžiauti žvejodami, nežaloti žuvų, gaudyti tik leistino dydžio žuvis ir tik leistinose vietose. Visuomenininkų užfiksuoti verslaujančių žvejų veiksmai iškelia rimtą šios veiklos etinę atsakomybę“, – sako ministras Simonas Gentvilas. Vaizdo įraše matyti, kad motorine valtimi plaukiantys verslininkai žvejai ne tik sugauna galimai neleistiną laimikį, bet

Privalu užtikrinti sąlygas žuvims neršti ir migruoti

Balandžio  1 d. prasidėjo trijų mėnesių žuvų neršto ir migracijos laikotarpis (iki birželio 30 d.). Jo metu turi būti sudarytos kuo palankesnės sąlygos žuvims sėkmingai pasiekti nerštavietes ir išneršti. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas akcentuoja, kad  Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisyklės įpareigoja žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu užtikrinti, kad būtų atidarytos ir veiktų žuvų pralaidos, o vandens lygis tvenkiniuose būtų kuo stabilesnis. Aplinkosaugininkai šiuo laikotarpiu itin atidžiai kontroliuos hidroelektrines, tikrins, ar jose įrengtos veiksmingos žuvų apsaugos priemonės.

Balandžio 1-ąją aplinkosaugininkai pradėjo akciją „Garažiukas 2021“

Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. Aplinkos apsaugos departamentas vykdys akciją „Garažiukas 2021“. Aplinkosaugininkai tikrins įmones ir asmenis, remontuojančius ir ardančius automobilius. Akcija organizuojama griežtai laikantis ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų bei nurodymų. Per akciją aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones  (ENTP). „Labai svarbu, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas, kaip ir kita žmogaus veikla,