Visos Lietuvos savivaldybės  gavo kvietimą pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų iki spalio 24 d. atsisakyti pirotechnikos gaminių. Siekiant užtikrinti tokio sprendimo ilgalaikiškumą, memorandumo autoriai savivaldybes ragina įtvirtinti jį teisės aktu.

Pasirašydamos šį memorandumą savivaldybės savanoriškai įsipareigotų atsisakyti fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių naudojimo visų viešų renginių metu, taip pat turėtų įpareigoti šios nuostatos laikytis ir visas sau pavaldžias įstaigas. Teisės aktų priėmimui siūloma simbolinė data – spalio 24 d. Šią dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena.

„Kelios savivaldybės jau pademonstravo sąmoningumą ir lyderystės pavyzdį, kai atsisakė fejerverkų per Naujuosius metus. Tiesa, tokių buvo ir, panašu, yra mažuma. Pavyzdžiui, šį savaitgalį Kaunas kaip 2022 metų kultūros sostinė pakvietė stebėti šou „Santaka“, kuriame nepaisant puikaus šviesų, muzikos ir scenografijos ant Nemuno vandens derinio, nebuvo susimąstyta negadinti reginio pirotechnika.

Todėl kreipėmės į visus miestus ir rajonus dar kartą ragindami susimąstyti apie šių gaminių neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Be to, tikimės, kad poveikį pripažįstančios savivaldybės neapsiribos žodiniais pažadais ir įtvirtins šį sprendimą teisinėmis priemonėmis. Tuomet turėsime tam tikrą stabilumą ir sprendimas bus mažiau priklausomas nuo kintančių politinių vėjų“, – sako memorandumo autorė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Memorandumą pasirašiusios savivaldybės taip pat įsipareigos ugdyti gyventojų bei verslo įmonių sąmoningumą dėl pirotechnikos poveikio ir skatinti šių gaminių atsisakyti asmeninėse ar verslo šventėse. Be to, siūloma bendram dialogui pakviesti mokslo, meno, verslo bei aplinkosaugos sektorių atstovus ir drauge ieškoti aplinkai draugiškesnių švenčių paminėjimo alternatyvų. 

Ragina saugoti biologinę įvairovę

„Ką tik minėjome Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. Šia proga kviečiame pagalvoti apie pirotechnikos gaminių poveikį aplinkai, ypač laukiniams ir naminiams gyvūnams, paukščiams. Staigus, stiprus ir netikėtas pirotechnikos keliamas triukšmas, galintis siekti ir 100-115 decibelų garsą (pripažįstama, kad 70 decibelų triukšmas daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai), gali turėti rimtų pasekmių gyvūnų gerovei“, – pastebi I. Budraitė.

Jos įsitikinimu, ne mažiau svarbus argumentas, dėl kurio verta atsisakyti fejerverkų, yra jų kuriama oro tarša.

• JAV atlikti tyrimai parodė, jog leidžiant fejerverkus į aplinką patenkančių kenksmingų kietųjų submikroninių dalelių kiekis padidėja net iki 8 kartų, o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, oro tarša gali padidėti net iki 10 kartų.

„Pučiant vėjui kenksmingos medžiagos gali lengvai pasiekti saugomas teritorijas, gamtinius rezervatus, teršti dirvožemį ir kelti grėsmę vietinei florai ir faunai. Su lietumi taršios dalelės gali patekti tiek į paviršinius, tiek ir į gruntinius vandenis ir pakenkti net ir ten gyvuojančioms ekosistemoms“, – teigia partijos pirmininkė.

Gyventojai siūlymą palaiko

Praėjusiais metais pirotechnikos gaminių (bent jau per Naujuosius metus) atsisakė Vilniaus, Alytaus, Birštono, Anykščių, Marijampolės savivaldybės.

Anot I. Budraitės, kitos Lietuvos savivaldybės turėjo beveik pusmetį susipažinti su lyderystę pademonstravusių savivaldybių patirtimi, galėjo apgalvoti tokio siūlymo integraciją ir savo mieste ar rajone. Dabar jos turėtų priimti konkrečius sprendimus ir įsipareigojimus.

„Mūsų žiniomis, daugelis gyventojų tose savivaldybėse, kurios jau atsisakė pirotechnikos gaminių, tokį sprendimą sutiko labai palankiai. Didelė dalis žmonių turi augintinius, kurių akyse kaskart šaudant fejerverkus mato baimę, todėl labai aiškiai supranta, kokį poveikį jie daro. Ir kituose miestuose yra daug gyventojų, kurie sutinka, kad nėra prasmės kenkti tiek sau, tiek ir gamtai dėl tokios trumpalaikės pramogos“, – pastebi memorandumo autorė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šios iniciatyvos aktualumas išaugo ir Lietuvai priėmus nemažą skaičių pabėgėlių iš Ukrainos. Tiek suaugusieji, tiek vaikai, girdėdami fejerverkų garsus, teigia patiriantys stresą, primenantį patirtą baimę aidint bombų sprogimams Rusijai užpuolus jų namus. Todėl I. Budraitei kyla klausimas, ar tikrai dėl vienkartinės bei taršios pramogos verta daliai žmonių tęsti traumuojančias patirtis.

Fejerverkų yra atsisakę nemažai Europos ir pasaulio miestų. Tam tikri ribojimai taikomi kai kuriuose JAV, Vokietijos, Lenkijos, Italijos miestuose, taip pat Amsterdame. Jų atsisakė bent 444 fejerverkų tėvyne laikomos Kinijos miestai. Kipre be specialių licencijų draudžiama leisti ne tik didelius fejerverkus, bet ir dangaus žibintus, leidžiamos naudoti tik šaltosios ugnelės.

ELTA