Kregždžių kaimynystė. Ar galima ardyti lizdą?

Aplinkos apsaugos departamentas vis sulaukia klausimų ir pranešimų, kad naikinami kregždžių lizdai. 

Visų laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Įstatymas numato, kad bet kokie veiksmai, susiję su paukščių lizdų ardymu, perkėlimu ar niokojimu, yra griežtai draudžiami.

Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai ragina leisti paukščiams įsirengti lizdus ir išperėti jauniklius.

Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, kad paukščiai neterštų. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais ar net jaunikliais, nors tai ir draudžiama.

Kaip derėtų elgtis?

Jei kaimynystėje įsikūrė kregždės, o lizde jau yra sudėti kiaušiniai, siekiant išvengti taršos, po lizdu aplinkosaugininkai siūlo pritvirtinti plaštakos pločio medines lenteles, ant kurių kaupsis paukščių išmatos.  Lentelės padės apsaugoti sienas, grindinį, mat didžiausi teršėjai – patys jaunikliai, teršiantys tiesiai po lizdu.

Jei lizduose sudėti kiaušiniai, lizdų nebegalima ardyti, o norint kitą vasarą išvengti paukščių taršos, paruošiamuosius darbus kitai vasarai rekomenduojama atlikti rudenį, kregždėms palikus lizdą. Lizdą nuardžius tose vietose, kurios rodosi tinkamos kregždėms (dažniausiai – pastogė, pastogės kampai) galima pritvirtinti skaidrų slidų plastiko lakštą. Tokia priemonė nesugadins namo eksterjero, o kregždėms prie plastiko nepavyks prilipinti purvo gumulėlių, iš kurių jos gaminasi lizdus. Pamėginusios ir pamačiusios, kad lizdo sukti nepavyksta, jos perėjimui pasirinks kitą vietą. Taip pat veiksminga yra kregždžių lizdų sukimo vietose ištempti virveles arba įstrižai įkalti keletą medinių kuoliukų. Tokios priemonės bus veiksmingos ir nežalingos paukščiams.

Dar aplinkosaugininkai pataria pakabinti aitvarą, ant kurio pavaizduotos plėšrūno akys, arba tiesiog plėšraus paukščio formos aitvarą. Padeda ir sukabinti čežantys maišeliai arba blizgantys objektai, pvz., kompaktiniai diskais, kurie spindėdami saulės šviesoje, blyksniais išgąsdina paukščius.

Lizdų perkėlimas 

Nuo liepos 1 dienos iki kovo 14 d. norint panaikinti ar perkelti paukščių lizdus būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą leidimo. Ši nuostata taikoma visoms laukinių paukščių rūšims, įskaitant ir kregždes, kurios dažnai lizdus suka prie žmonių gyvenamųjų pastatų ir kituose statiniuose.

Norint gauti leidimą lizdams pašalinti, būtina pateikti išsamų prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai. Prašyme turi būti nurodoma: asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (telefono numeris, elektroninio pašto adresas); juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas (tel. Nr., el. paštas); paukščių rūšies pavadinimas; atsakingas asmuo ir vykdytojai; paukščių populiacijos gausos reguliavimo, lizdų tvarkymo ir ardymo tikslai; paėmimo būdai ir priemonės; laikas ir vieta, kur bus vykdomi darbai.

Prašymą reikia pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu aaa@gamta.lt.

Medžiojamųjų paukščių, kuriems nustatytas jų medžiojimo terminas, populiacijos gausos reguliavimo išvadas teikia Aplinkos apsaugos departamentas.

Atsakomybė

Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 600 eurų. Be to, už sunaikintą paukščio lizdą skaičiuojama žala aplinkai.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai  konsultuoja tel. +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Pagal Aplinkos apsaugos dep. inf.  

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite