Tag Archives: atsakomybė

Kregždžių kaimynystė. Ar galima ardyti lizdą?

Aplinkos apsaugos departamentas vis sulaukia klausimų ir pranešimų, kad naikinami kregždžių lizdai.  Visų laukinių paukščių rūšys Lietuvoje yra saugomos pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Įstatymas numato, kad bet kokie veiksmai, susiję su paukščių lizdų ardymu, perkėlimu ar niokojimu, yra griežtai draudžiami. Pavasarį ir vasarą aplinkosaugininkai ragina leisti paukščiams įsirengti lizdus ir išperėti jauniklius. Nemažai langinių kregždžių lizdų yra sunaikinama sąmoningai, kad paukščiai neterštų. Deja, gana dažnai lizdai naikinami jau perėjimui įsibėgėjus. Tada numušami lizdai su kiaušiniais ar

Seimas pritarė griežtesnėms sankcijoms už aplinkosaugos pažeidimus

Seimas po svarstymo pritarė įstatymų projektams, kuriais siūloma griežtinti sankcijas už aplinkosaugos pažeidimus, tai numatant ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo pobūdį ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat baudos dydį susieti su gaunama nauda. Svarstomais įstatymo pakeitimais siūloma griežtinti baudas už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinti

Kuo žalingi invaziniai augalai?

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja apie dažniausiai Lietuvoje sutinkamus invazinius augalus, kurie kelia pavojų vietinėms rūšims, ar net gali būti pavojingi žmonių sveikatai ir kuriuos būtina naikinti. Gyvybingų invazinių rūšių auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas neturint reikiamo leidimo yra draudžiamas. Lietuvos gamtinė augmenija yra unikali ir būtina ekosistemų stabilumui bei gyvūnijos įvairovei palaikyti. Tačiau ši įvairovė dažnai gali būti sutrikdoma išplitus invaziniams augalams, kurie atvežami iš kitų šalių, kaip dekoratyviniai augalai, arba patenka su žemės ūkio

Primena atsakomybę už sunaikintus ar sugadintus riboženklius

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas. Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Jis dėl riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo privalo imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro

Kaip žinoti, ar ieškinys dėl traumos darbe – gali būti sėkmingas?

Patyrus traumą darbe, kartais situaciją patiems objektyviai įvertinti sunku. Ypač iš teisinės pusės – skiriasi aplinkybės, aplinkinių nuomonės, kartais susiduriama su darbdavio daromu spaudimu. Ne visuomet žalos atlyginimas priimamas geranoriškai. Tada teisybės ieškoti tenka teisme. Ieškiniai dėl darbe patirtų sužalojimų kompensavimo aukštos rizikos darbovietėse yra gana dažnas reiškinys. Tačiau lygiai taip pat staigias ar lėtines traumas galima patirti biuruose ar kitose iš pirmo žvilgsnio mažai rizikingose darbovietėse. Nepaisant individualių kiekvieno atvejo aplinkybių ar darbovietės, vienas dažniausiai advokatams užduodamų klausimų: jeigu

Seimas svarstys siūlymą atskirti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už atliekų išmetimą aplinkoje

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, kuriais siūloma atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės už atliekų išmetimą aplinkoje. Tam siūloma nustatyti konkretų atliekų kiekį, kurį išmetus grėstų baudžiamoji atsakomybė. Taip pat numatoma griežtinti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką, baudas didinant du kartus. Negalima toleruoti „Atvejai, kai nelegalūs verslai ar fiziniai asmenys siekdami maksimalios komercinės naudos ir vengdami tvarkymo išlaidų atliekas tiesiog išmeta gamtoje ar miesto teritorijoj negali būti toleruojami.

Įtvirtinta griežtesnė atsakomybė už neteisėtą alkoholio vartojimą automobilyje

Nuo birželio 1 dienos alkoholio produktų vartojimas, laikymas ir gabenimas atidarytose pakuotėse automobilių salonuose užtrauks baudą nuo 40 iki 100 eurų. Išimtis taikoma tik toms transporto priemonėms, kuriose salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Už tokį patį pažeidimą, jei jis bus padarytas pakartotinai, grės dar didesnė bauda (nuo 100 iki 140 eurų). Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, draudžiančios fiziniams asmenims vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus transporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo

Merams galių ir atsakomybės paskirta su kaupu

Trečią kartą Lietuvoje savivaldybių merai ketverių metų kadencijai renkami tiesiogiai. Kovo 5 d. išrinktiems bei kovo 19 d. antrajame rinkimų ture pergalę pasiekusiems savivaldybių merams Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai suteikia ne tik daugiau galių, bet ir atsakomybės. Verta prisiminti, kad Šilutės rajone vieną iš ankstesnių ketverių metų kadencijų buvo pakeisti keturi Tarybos narių slaptu balsavimu išrinkti merai, taip pat ir kiti savivaldybės vadovai. Pastarąsias dvi kadencijas (po 4 metus) merai buvo renkami tiesiogiai, tad tarybos negalėjo keisti merų kaip užsimanydavo.

Už kai kuriuos komentarus gresia atsakomybė

Virtualioje erdvėje, socialiniuose tinkluose paviešinus įžeidžiančio ar šmeižikiško pobūdžio informaciją apie asmenį, galima sulaukti teisėsaugininkų dėmesio. Verslininkė Daina Bosas neseniai paskelbė, jog dėl viešai paskelbto šmeižto apie ją pagalbos kreipėsi į teisininkus. Pasirodo, įmanoma atsekti šmeižėją ir socialiniuose tinkluose. Kas jo laukia? Kai paviešinta žinia tvirtinama, konstatuojama, pasakoma neegzistuojantis dalykas, kuris pakenkia kito asmens reputacijai, nukentėjusįjį gina įstatymas. Nuomonė – kas kita: jai netaikomi tiesos ir tikslumo reikalavimai, tačiau ir nuomonė neturi būti pateikta sąmoningai iškraipant faktus. Jeigu paviešinta neigiama,