Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra jau šią savaitę žemdirbiams, kuriems 2023 m. gruodį buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie reikalavimo stabdymą informuos individualiais pranešimais.

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas, ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki 2024 m. kovo 20 d.

Žemdirbiams nebereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto

Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.

Sulaukus pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraunant šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai. 

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai 2023-2027 m. (pateikiame 2 iš 9)

Šie standartai turėjo įsigalioti 2024 metais. Bet ūkininkams jie nepatiko…

GAAB 1 – DAUGIAMEČIŲ PIEVŲ IŠLAIKYMAS (BUVĘS ŽALINIMAS)

• Standarto esmė išlaikyti esamą daugiamečių pievų plotą, t. y. valstybė narė užtikrina, kad daugiamečių pievų einamaisiais nesumažės daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais metais
• Reikalavimą planuojama taikyti ūkio lygiu. Pareiškėjams draudžiama sumažinti jiems priklausančių daugiamečių pievų plotus daugiau nei 5 proc., o tą padarius privaloma atstatyti, kad būtų pasiektas mažesnis nei 5 proc. sumažėjimas
• Pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių pievų, jas privalės atkurti tame pačiame arba kitame plote ir įsipareigoti jas išlaikyti 5 metus

GAAB 2 – DURPYNŲ IR ŠLAPYNIŲ APSAUGA

• Siekiant tinkamai pasirengti planuojamas įgyvendinimas nuo 2024 m.
• Standarto tikslas apsaugoti dirvožemį, kuriame gausu anglies ir tokiu būdu mažinti CO2 išsiskyrimo emisijas Šlapynių ir durpynų plotuose nustatytuose X institucijos draudžiama: ✓Giluminis ir seklusis arimas (tiesioginė sėja leidžiama) ✓Šlapynių plotus paversti į durpynų plotus ar kitaip sausinti ✓Deginti ir sausinti durpynų plotus
• Leidžiamas tokių plotų apsėjimas žoliniais augalais, vaiskrūmiais ar kitais daugiamečiais augalais, kurių auginimas nesukelia anglies išsiskyrimo

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos: NEGALIME DARYTI KOMPROMISŲ ŪKININKAMS GAMTOS SĄSKAITA

Sausio 24 d. 20 nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų kreipėsi į aukščiausius šalies politikus su prašymu nepasiduoti ūkininkų spaudimui ir nedaryti kompromisų gamtos sąskaita.

Anot aplinkosaugininkų, pilnavertiškai funkcionuojančios, neužterštos ir nenuskurdintos ekosistemos, jose tarpstanti biologinė įvairovė, švarus vanduo yra bendras mūsų visų viešasis gėris, todėl ieškant kompromiso tarp ūkininkų keliamų reikalavimų ir aplinkos apsaugos normų turi būti paisoma viešojo intereso. 

Kompromisai turėtų būti daromi tik tuomet, kai numatomi sprendimai nedaro žalos gamtai, yra taikomi papildomi socialiniai saugikliai, užtikrinamas ekosistemų funkcionavimas bei apsauga nuo neigiamo poveikio.  

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje pievų plotas (tiek daugiamečių, tiek pievų iki 5 metų) nuo įstojimo į ES sumažėjo daugiau nei 450 000 ha, pievos nyksta po daugiau nei 25 000 ha per metus.

Didžiulis pievų nykimo mastas lemia spartų biologinės įvairovės nykimą Lietuvos agrariniame kraštovaizdyje. 2000-2022 m. laikotarpiu stebėtų įprastų kaimo paukščių sumažėjo beveik 55 proc.

Visuomenininkai tikina, kad ši tendencija yra betarpiškai susijusi tiek su nykstančiomis pievomis, tiek su žalinga žemės ūkio praktika, kai gausiai naudojami pesticidai, naikinami pavieniai medžiai, gojeliai, nedideli natūralūs vandens telkiniai ir jų pakrantės, šlapynės. 

Visą informaciją apie nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų įžvalgas galite perskaityti čia.