Priminė prieš 59 metus buvusią audrą

Meteo Lt priminė, jog prieš 59 metus, spalio 17-18 d., praslinko viena smarkiausių audrų šalies istorijoje. Tuomet Baltijos jūros aukštos bangos sugriovė Palangos tiltą, stipriai paplovė paplūdimius ir kopagūbrius (krantai prarado daug smėlio), o pajūryje kilo potvynis.

Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Žemaitijoje vėjas išvertė daugybę medžių.

Praslinko galingiausias „uraganas“

Uraganas parašyta kabutėse, nes tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna. Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tradiciškai būna pavadinamos uraganais.

Viena tokių praslinko 1967 m. spalio 17-18 d. Švedai ją pavadino Lenos vardu. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10-11 balų (t. y. 25-33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).

Vis dėlto 1967 m. vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2-3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Visai šalia Lietuvos, Latvijoje esančioje Liepojoje, gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Tai savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.

Neatlaikė Palangos tiltas

1967 m. ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. O visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3-4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.

Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo ir labai šiltas oras. Spalio 17-18 d. buvo iki 15-20 laipsnių šilumos. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių didžioji dalis laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16-19 d. (per 4 paras) palijo visoje šalyje, tačiau Vakarų Lietuvoje lietaus buvo daugiausia, iki 30-50 mm (arba maždaug iki pusės spalio mėn. normos).

  • Istoriniuose kadruose – praslinkusios audros padariniai Lietuvoje pajūryje. Fotografijomis internete pasidalino: Kazimieras G., Romualdas Beniušis, Gintaras Valiuškevičius, Palangos kurorto muziejus.

_____

Taip pat skaitykite: https://www.pamarys.eu/pries-90-metu-pro-sveksna-praslinko-audra/ 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Europos kraštovaizdžio diena

kraštovaizdis

Europos kraštovaizdžio diena kasmet minima spalio 20 dieną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į mus supančios aplinkos grožį, įvairovę ir būtinybę ją saugoti. Kraštovaizdis – tai ne tik miškai, upės, ežerai, pajūris ar kopos, bet ir žmogaus kuriama aplinka, istoriniai pastatai, kaimai bei miestai. Kiekvienas Europos regionas turi savitą kraštovaizdį, atspindintį jo gamtos, istorijos ir kultūros paveldą. Ypatingu kraštovaizdžiu išsiskiria ir Mažosios Lietuvos regionas. Tai išskirtinis kraštas, kuriame susipina Baltijos jūros pakrantės, Kuršių marios, Nemuno delta, žaliuojantys miškai ir Pamario

Pagėgiuose paminėtos iškilių istorinių asmenybių jubiliejinės sukaktys

Pagėgiuose

2026 m. spalio 19-oji Pagėgiuose pažymėta ypatinga tarptautine kultūrine iniciatyva – teatralizuotu renginiu-konferencija „Kai istorija prabyla lietuviškai“. Renginį organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Pagėgių sav.  Vydūno viešoji biblioteka, Pagėgių krašto Garbės ambasadorė diasporai Jūratė Caspersen. Renginys dedikuotas karališkosios Prūsijos rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono, pirmosios istorijos knygos lietuvių kalba autoriaus Kristupo Danieliaus Hasenšteino 270-osioms gimimo metinėms ir vienos ryškiausių bei įtakingiausių XIX a. Europos istorinių asmenybių – Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms

Jau galima pasivaikščioti Aukštumalos pažintiniu taku

Aukštumalos pelkė

Šilutės turizmo informacijos centras dar rugsėjo pabaigoje paskelbė, jog Aukštumalos pažintinis takas lankytojams bus atvertas vėliau negu žadėta,  spalio 15 d. Dabar Šilutės turizmo informacijos centras patvirtino: darbai baigti, jau galima pasivaikščioti ilgu taku per Aukštumalą. Šis takas – populiari pasivaikščiojimų vieta. Šalia kelio iš Šilutės į Kintus nuolat galima pamatyti nemažai automobilių: juos čia palieka žmonės, atvykę pasižvalgyti po Aukštumalos pelkę. Ši viena traukia ir Šilutės miesto bei rajono gyventojus, ir atvykstančius iš kitų Lietuvos vietų. Šalia tako yra

Į nurodytą banko sąskaitą vyras pervedė 6250 eurų, bet prekės negavo

sukčiai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 30 d. 55-erių pagryniškis FB platformoje norėdamas įsigyti prekę, pervedė į nurodytą banko sąskaitą 6250 eurų. Deja pageidaujamos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 18 d. pavakare Sakučių k. asmuo grasino pažystamam vyrui susidorojimu bei sukėlė jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 18-tos vakare parduotuvėje M. Jankaus g., Šilutėje, asmenys sukėlė fizinį skausmą 36-erių metų vyrui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taip pat skaitykite