Astos Andrulienės nuotr.

2026 m. spalio 19-oji Pagėgiuose pažymėta ypatinga tarptautine kultūrine iniciatyva – teatralizuotu renginiu-konferencija „Kai istorija prabyla lietuviškai“. Renginį organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Pagėgių sav.  Vydūno viešoji biblioteka, Pagėgių krašto Garbės ambasadorė diasporai Jūratė Caspersen.

Renginys dedikuotas karališkosios Prūsijos rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono, pirmosios istorijos knygos lietuvių kalba autoriaus Kristupo Danieliaus Hasenšteino 270-osioms gimimo metinėms ir vienos ryškiausių bei įtakingiausių XIX a. Europos istorinių asmenybių – Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms paminėti.

Skirtingų laikų paralelės

Renginio programa jungė skirtingų laikų paraleles. Pirmosios istorijos knygos lietuvių kalba autorius Kristupas Danielius Hasenšteinas, kurį įkūnijo meninio skaitymo meistras Vidmantas Šarkys, įtaigiai vedė Pagėgių krašto jaunimą  jo gyvento meto pažinimo takais, kaskart subtiliai atskleisdamas, kuo praeities patirtys yra aktualios dabarčiai ir net ateičiai. Į teatralizuotą kelionę laiku leidosi ir įtraukias diskusijas drauge su Kristupu Danieliumi Hasenšteinui scenoje mezgė jaunieji teatrinio meno mėgėjai – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos II a g. kl. gimnazistai: Emilija Lacytė, Martina Marozaitė, Edvinas Prokofjevas, Augustė Venckauskaitė, Vakaris Zandovas, Emilis Zongaila.

„Ką Kristupas Danielius Hasenšteinas pasakytų mums šiandien?“

Renginio programa praturtinta išsamiais ir iliustratyviais, gausia vaizdine medžiaga palydėtais pranešimais. Išsamiai K. D. Hasenšteino gyvenimo, veiklos kelią bei puoselėtas vertybes pranešime „Ką Kristupas Danielius Hasenšteinas pasakytų mums šiandien?“ atskleidė Pagėgių A. Mackaus gimnazijos IV g. klasės moksleivis Tauras Ramanauskas. Mokinį ruošė vyresnysis istorijos mokytojas Robertas Maziliauskas. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos III g klasės mokinės Urtė Rindokaitė, Evita Pilkionytė ir Kamilė Kuzmarskytė, vadovaujamos istorijos mokytojos metodininkės Nijolės Mickeliūnienės, skaitė pranešimą tema „Pirmoji istorijos knyga lietuvių kalba: jos reikšmė anuomet ir dabar“. Jame moksleivės apžvelgė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2024 m. išleistą Liucijos Citavičiūtės dvitomį mokslinį leidinį „Pirmoji lietuvių kalba parašyta istorijos knyga: Kristupas Danielius Hasenšteinas „Nusidavimai švento kariavimo“. Gimnazistės analizavo jo struktūrą, tematiką, meninės kalbos priemones, reiškiamas vertybines pozicijas, aktualumą skirtingų laikų visuomenėms.

Kuo įpatingi Piktupėnai?

Šilutės Vydūno gimnazijos IV e klasės mokinė Viktorija Jovaišaitė, vadovaujama istorijos ir geografijos mokytojo metodininko Žydrūno Mickeliūno, pristatė pranešimą „Piktupėnai Kristupo Danieliaus Hasenšteino laikais“. Gimnazistė akcentavo, kuo Piktupėnai buvo ypatingi rašytojo gyventu laikais. Taip pat nagrinėjo, kokį kultūrinį palikimą ši Pagėgių krašto vietovė saugo bei kokią žinią neša šiandien. Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 10 klasės mokinys Darius Jasūdas (ruošė  istorijos ir geografijos mokytoja metodininkė Sonata Jončienė) pranešime „Prūsijos karalienė Luizė“ apžvelgė šios valdovės gyvenimą anuometinių politinių pokyčių laikais, analizavo jos vaidmens svarbą valstybiniame gyvenime, pabrėžė ryšio su Mažąja Lietuva reikšmę.

Tilžės taikos sutarties reikšmė

Pabaigos pranešimas – buvusio ilgamečio Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos istorijos mokytojo metodininko Eugenijaus Dargužo pasakojimas apie „Tilžės taiką“. Akcentuota, jog Tilžės taikos sutartimi, sudaryta 1807 m. liepos 9 d. Tilžėje tarp Prancūzijos ir Rusijos, Prūsijos karalystė patyrė skaudžių teritorinių, ekonominių, politinių praradimų. Tai lėmė tam tikras politines pertvarkas, kurioms reikšmingos įtakos turėjo karalienė Luizė, o šie pokyčiai lėmė Vokietijos imperijos  susiformavimą.

Literatūriniais intarpais tarp pranešimų tapo šio renginio scenarijaus autorės ir režisierės doc. Ritos Juodelienės skaityti Kristupo Danieliaus Hasenšteino tekstai. Dainas apie Lietuvą atliko  Aksaveros Mikšienės vadovaujamas Pagėgių sav.  kultūros centro folkloro ansamblis „Kamana“.

Padėkos

Renginio dalyvius ir svečius sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Pagėgių krašto Garbės ambasadorė Jūratė Caspersen, Pagėgių sav. Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė. Tariant sveikinimo žodžius ir įteikiant padėkos dovanas akcentuota, jog be praeities nebūtų dabarties bei ateities, tad labai svarbu, kad jaunimas pažintų savo gimtojo krašto istorinį išskirtinumą. Renginio organizatorius sveikino ir atminimo dovanomis XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos vardu pagerbė šios draugijos pirmininkė, poetė, vertėja Dalia Poškienė. Padėkos dovanas teatralizuotą programą atlikusiems gimnazistams taipogi įteikė doc. Rita Juodelienė.

Už gražią kultūrinę bendrystę padėkota šio renginio partneriams: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijai, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijai, Šilutės Vydūno gimnazijai, Pagėgių sav.  Martyno Jankaus muziejui, Pagėgių sav. kultūros centrui, meno studijai „Gal meno?“, renginio rėmėjams: Pagėgių savivaldybės administracijai, Jūratės ir Jes Caspersen fondui, AB „Vilkyškių pieninė“ generaliniam direktoriui Gintarui Bertašiui, UAB „Muzikos servisas“ (Tauragė) direktoriui Raimondui Marozui, Tauragės Švč. Trejybės parapijos „Carito“ socialinėms dirbtuvėms „Draugų kiemelis“, informaciniams rėmėjams: laikraščiams „Šilokarčema“, „Šilutės žinios“, interneto svetainėms pamarys.eu , „Šilainės kraštas“, „Šilutės žinios“, „Tauragės kurjeris“  ir kt.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Sonata Nognienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Metodininkė–Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja