Meteo.lt neretai paviešina įdomybių, štai dar viena: lygiai prieš 90 metų pro Švėkšną praslinko audra. 

Ištrauka iš laikraščio „Žemaičių prietelius“, 1935-10-20, Nr. 42, p. 4 (kalba netaisyta): „Spalių 12 d., apie 5 val. užėjo smarki perkūnija. Griaustinis trenkė į elektros laidą ir telefoną. Daug pridarė žalos, elektra visur užgeso ir telefonas nustojo veikęs. Ypatinga katastrofa įvyko zokristijoje. Elektros srovė eidama laidu išdraskė zakristijos tinko lubas, sudaužė abažūrą ir visus ten esančius apnešė moliu. Elektros srovė perėjo bažnyčią ir laidu išeidama išmušė prie vargonų bokšte langus.“ 

Švėkšnos muziejus yra skelbęs: „Buvusiems bažnyčioje sukėlė nemenko išgąsčio, nes vienu metu užgeso elektra, bažnyčioje matėsi tik ugnies kamuoliai. Nuostolių buvo padaryta už maždaug 1000 litų (pasak kitų šaltinių – 1800 Lt). Nuo perkūnijos labai nukentėjo paštas, sugadinti miestelyje telefono laidai, miestelis liko be telefono ryšio.“ 

Meteo.lt turimi duomenys atskleidžia, jog 1935 m. rugsėjis ir spalis Vakarų Lietuvoje pasitaikė labai šilti (vertinant pagal tų laikų vidurkį). Ir nors perkūnija gali pasitaikyti visais metų laikais, tačiau rudenį ji dažniau trankosi vakariniuose rajonuose, atslenkant lietaus debesims nuo gana šiltos jūros.

Nuotraukoje – Švėkšnos miestelio vaizdas nuo Kalės prūdo (iš Pirties g.), ~1932 m. (Šilutės Hugo Šojaus muziejus).