Tag Archives: Mažoji Lietuva

Proginė moneta Mažajai Lietuvai

Lietuvos bankas skelbia, jog gruodžio 15 d. prasidėjo išankstinė prekyba Mažajai Lietuvai skirta progine moneta, kuri bus išleista gruodžio 22 d. Mažoji Lietuva – unikalus etnografinis Lietuvos regionas. Tai marių vėjų ir smėlynų kraštas, kur dainos ir pasakojimai kasdien lydėjo vietos žmonių gyvenimą. Istorinė baltų žemė tarp Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio visada buvo tarsi vartai į pasaulį, kur pynėsi skirtingos kultūros ir tvyrojo savita dvasia. Čia gimė unikalaus skambesio liaudies dainos, turtinga spaudos ir knygnešių tradicija, padėjusi išsaugoti lietuvišką

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Šalyje

Mažosios Lietuvos gyventojų genocidas

Spalio 16 d. paminėta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Mažoji Lietuva – tai vakariniai baltai, kurie gyveno Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio žemėse. Šiaurinė dalis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, buvo vadinama Klaipėdos kraštu, o kairėje Nemuno pusėje esančios žemės – Prūsų Lietuva arba Karaliaučiaus kraštu. Nepaisant to, kad Karaliaučiaus kraštas niekada nepriklausė Lietuvos valstybei, jis buvo lietuvių raštijos, tautinio atgimimo lopšys. Tragiškas krašto likimas Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. į ją įsiveržė

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas, Pagėgių kraštas

Šiemet pasirodys proginė moneta Mažajai Lietuvai

Ar žinote, kokias kolekcines ir progines monetas išleis Lietuvos bankas 2025-aisiais? Barokas. Metus tradiciškai pradėsime numizmatiniu apyvartinių monetų rinkiniu. Šių metų rinkinys bus skirtas Barokui Lietuvoje. Gynyba. Proginė moneta, skirta gynybai – simboliška žinutė, kuri pasieks visus euro zonos gyventojus. Metro Cattolico. Išleis sidabro monetą universalaus ilgio mato, aprašyto 1675 metais Vilniuje išleistame Tito Livio Burattini veikale „Misura Universale“, 350 metų jubiliejui. Lopšinė. „Mano pasakos“ seriją užbaigs kolekcinė moneta, skirta lopšinei – bus išleista pusantrokų ir sidabro monetų. Aukso moneta

Plačiau... Gyvenimas, Šalyje

Trečiadienį visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika

Lapkričio 27-ą Šilutėje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu visuomenei pristatyta etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldika. Renginio dalyvius sveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaiti. Dalyvavo Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių atstovai Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius, Pagėgių sav. meras Vaidas Bendaravičius, Neringos sav. meras Darius Jasaitis, Klaipėdos r. vicemerė Violeta Riaukienė. Pristatymo ceremonijoje taip pat dalyvavo ir šią heraldiką sukūręs dailininkas Arvydas Každailis. „Šiandien didelė šventė, nes pagaliau turime savo simboliką. Šis darbas užtruko 10 metų. Simbolika – ne tik labai

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra, Pagrindinė

Spalio 16-ą dieną Šilutės Hugo Šojaus muziejuje bus minima Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

13 val. vyks J. Vozgirdienės paskaita ,,Tautinio kostiumo dėvėsena“, o 14 val. filmo ,,Donaleitis. XVIII a. Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“ peržiūra. Filme dėmesys koncentruojamas į K. Donelaičio „Metuose“ aprašytą tautinį kostiumą, filmuojami meistrai, išlaikę senąsias darbo tradicijas – ši gyvoji tąsa unikali viso pasaulio mastu. Vaizdo kamera pasakoja istoriją apie žiūrovų akyse gimstantį savitą Mažosios Lietuvos XVIII a. tautinį kostiumą. Tokiais drabužiais pasidabinę K. Donelaičio „Metų“ personažai prabyla poeto žodžiu, atkuria poemos scenas ir švenčia Krizo dukters Ilzbutės vestuves. XIX

Plačiau... Gyvenimas, Šilutės rajone

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Plačiau... „Rambyno aidai“, Aktualijos, Gyvenimas, Pagrindinė

Šilutė – oficialus etnografinio Mažosios Lietuvos regiono centras – sostinė

Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo savo tinklalapyje paskelbė atnaujintą Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį. 2021 metais Etninės kultūros globos tarybos užsakymu buvo parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis https://ekgt.lt/etnografiniai-regionai/zemelapis/.   Žemėlapio sudarytojai – humanitarinių mokslų daktaras Žilvytis Šaknys ir gamtos mokslų daktaras Danielius Pivoriūnas. Žemėlapis sudarytas remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų, kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinant informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių. Tobulinant žemėlapį, papildomai pažymėti etnografinių regionų centrai, tiksliau pažymėta istorinė Mažosios Lietuvos riba. Žemėlapyje pateikti trumpi

Plačiau... Aktualijos, Naujiena, Pagrindinė, Šilutės rajone, Vakarų Lietuva

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra, Pagrindinė

Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalai aptarti Prezidentūroje

Sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje įvyko pasitarimas dėl Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalų. Jame dalyvavo Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė, Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė heraldikos klausimais dr. Gitana Zujienė, Lietuvos heraldikos komisijos (LHK) pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, jos pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos

Plačiau... Aktualijos, Kultūra, Pagrindinė

Adventas ir Kalėdos Mažojoje Lietuvoje

XX a. pr. Kalėdos Mažojoje Lietuvoje buvo suvokiamos kaip senųjų metų palydos ir naujųjų sutikimas. Archajiškajam lietuvininkų Kalėdų šventės modeliui būdingi tokie elementai: kieminėjimasis, persirengėlių vaikštynės, apeiginės šventės vaišės, įvairūs tikėjimai ir burtai.   Senovinius kalendorinius papročius labai veikė bažnyčios įtaka, tad vėliau pagrindinė apeigų dalis liko pamaldos, giesmių giedojimas, o linksmybės nukeliamos į antrą ar trečią dieną. Kiekvienoje lietuvininkų šeimoje laikytasi savitų tradicijų, perduodamų iš kartos į kartą. Advento vainikas Susikaupimo metas prieš Kalėdas – adventas – Lietuvoje įsigalėjo

Plačiau... Gyvenimas, Kultūra, Pagrindinė

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Plačiau... Aktualijos, Šilutės rajone

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Plačiau... „Mažoji Lietuva – per amžius“, Gyvenimas