Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu.

Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute. Nes jame, mėtydami pėdas nuo vokiečių žandarų, taip pat rinkdavosi lietuvių veikėjai“.

• Tilžės aktą pasirašė 24 šios tarybos nariai: Jurgis Arnašius, Mikas Banaitis, Emilis Bendikas, L. Deivikas, Mikelis Deivikas, Valteris Didžys, Viktoras Gailius, Jurgis Gronavas, Enzys Jagomastas, Martynas Jankus, Jakūbas Juška, D. Kalniškys, Kristupas Kiupelis, Mikelis Klečkus, Jurgis Lėbartas, Mikelis Lymantas, Mikelis Mačiulis, Jurgis Margys, Kristupas Paura, Mikelis Reidys, A. Smalakys, Jonas Užpurvis, Jonas Vanagaitis ir Frydrichas Subaitis.

Posėdyje, kuriame buvo pasirašytas Tilžės aktas, nedalyvavo E. Simonaitis. Neva, jam reikėję po atostogų grįžti į Vilnių baigti karinę tarnybą vokiečių dalinyje. Beje, nepasirašė ir Vydūnas. Oficiali priežastis – jis tuo metu skaitęs paskaitas Berlyne. Akto taip pat nepasirašė Vilius Gaigalaitis, Adomas Brakas, Kristupas Lekšas.

Pareiškimas – tik du sakiniai

Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 24 narių pasirašytas Pareiškimas gana lakoniškas. Tik du sakiniai:„Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir į tai, kad mes lietuviai čionai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji, sudarome šito krašto gyventojų daugumą, reikalaujame mes remdamiesi Vilsono paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.

Visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada, visas savo jėgas už įvykdymą minėtojo siekio pašvęsti.“

Remiantis tautų apsisprendimo teise

Tilžės aktas patvirtino jau anksčiau viešai išreikštą tarybos nuostatą, remiantis tautų apsisprendimo teise, reikalauti Prūsų Lietuvos prijungimo prie Lietuvos Respublikos. Tilžės aktu išreikštą Prūsų Lietuvos tautinės tarybos poziciją Lietuvos valstybė naudojo kaip argumentą siekiant prie Lietuvos Respublikos prijungti Klaipėdos kraštą.

MLTT nutarė Tilžės aktą paskelbti ir įteikti Santarvės valstybėms. Nutarta su paruoštais dokumentais vykti į Karaliaučių, o iš ten – į Dancigą. Dokumentus nuvežti patikėta J. Vanagaičiui, J. Aukštuolaičiui ir M. Palavykui.

Jie 1918 metų gruodį Karaliaučiuje Santarvės atstovų nerado, todėl vyko į Dancingą. Aname uoste surado Danijos Raudonojo kryžiaus laivą ir, tarpininkaujant jo kapitonui, susisiekė su Prancūzijos karinio kreiserio kapitonu. 5 egzempliorai dokumentų buvo patikėti šiems kapitonams. Jie veikiausiai dokumentų kopijas perdavė ir spaudai, nes netrukus Tilžės aktas ir jį lydintys dokumentai buvo paskelbti Danijos spaudoje, o iš jos perspausdinti ir Vokietijos spaudoje. 

Išskirtinis rankraštis, kurio nėra vadovėliuose

Vytauto Didžiojo karo muziejus per visą amžių sukaupė gausų Lietuvos istorijai svarbių muziejinių vertybių lobyną, tarp kurių yra ir išskirtinis Tilžės akto egzempliorius.

1926 m. ir 1936 m. buvo išleisti Tilžės akto plakatai. Tikėtina, kad jie galėjo būti parengti pagal vieną iš šešių krašte likusių šio akto egzempliorių. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Ilgai manyta, kad čia aptariamo Tilžės akto originalas neišliko. Buvo tik 1926 m. ir 1936 m. išleisti Tilžės akto plakatai.

Ir štai visai neseniai paskelbta, kad originalus Prūsų Lietuvos tautinės tarybos Aktas tarsi niekur nieko eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje…

Pranešimuose skelbiama, kad muziejaus saugomas Tilžės akto rankraštis yra dvipusis, su korektūromis ir originaliais parašais, užklijuotas ant vienspalvio popieriaus lapo, kitoje pusėje – spaudinys su parašais.

Dar daugiau. Pranešamas, kad „į Spaudos rinkinį ši išskirtinė vertybė pateko dar 1983-aisiais. Žinoma tik tiek, kad šis Akto rankraštis buvo nupirktas iš R. Špigelskienės. Daugiau žinių apie išskirtinį rankraštį pardavusią moterį neturime“.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Spaudos rinkinyje saugomi ir gana reti, 1926 m. išleisti Tilžės akto plakatai bei daugeliui gerai žinomas paties Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio sumanymu 1936 m. „Ryto“ spaustuvėje išleistas plakatas su deklaracijos tekstu ir parašais. 

Žingsnis sukilimo link

Originalus, jokiuose istorijos vadovėliuose nematytas Tilžės aktas atrastas likus keliems mėnesiams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio, vadinamojo sukilimo, minėjimo.

Šiandien neabejojama, kad Tilžės aktas iš dalies lėmė, kad 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos ir šiandien Lietuva gali vadintis jūrine valstybe.

Rengdama istorinę parodą šia proga, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė visur viešai prieinamuose šaltiniuose ieškojo eksponatų, kurie galėtų tikti ekspozicijai šiai progai.

„Viskas buvo labai paprasta, pradėjau žiūrinėti, ką virtualioje erdvėje turi Vytauto Didžiojo karo muziejus. Ir staiga pamatau Tilžės aktą – netikiu savo akimis. Juk iki tol mes šio dokumento originalo nematėme! Vyravo įvairios versijos, galbūt Tilžės aktas buvo pasirašytas vėliau, gal jo ir nebuvo, bet štai dabar matome, kad jis yra. Ir tai labai svarbu. Dokumentas buvo ypač svarbus 1923 m. įvykiams, nes juo liudijama, kad dalis krašto žmonių pritaria prijungimui”, – pasakoja  Z. Genienė.

Vytauto Didžiojo karo muziejui leidus, Klaipėdoje bus eksponuojamas Tilžės akto originalas.

Pirmieji smalsuoliai jį jau gali išvysti šiandien oficialiame Tilžės akto pasirašymui skirtame iškilmingame renginyje Pilies muziejaus Konferencijų salėje.

Daugiau įdomių faktų apie Tilžės aktą tikimės išgirsti šiandien Šilutės Hugo muziejuje vyksiančiame Tilžės akto minėjime. Pranešimą apie šį dokumentą skaitys muziejaus istorikas Ignas Giniotis.

Parengė Petras Skutulas