Šilutė – oficialus etnografinio Mažosios Lietuvos regiono centras – sostinė

Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo savo tinklalapyje paskelbė atnaujintą Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį.

2021 metais Etninės kultūros globos tarybos užsakymu buvo parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis https://ekgt.lt/etnografiniai-regionai/zemelapis/.

 

Žemėlapio sudarytojai – humanitarinių mokslų daktaras Žilvytis Šaknys ir gamtos mokslų daktaras Danielius Pivoriūnas. Žemėlapis sudarytas remiantis etnologų, lingvistų, etnomuzikologų, kitų mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, apibendrinant informaciją iš daugiau nei 200 etnografinių žemėlapių.

Tobulinant žemėlapį, papildomai pažymėti etnografinių regionų centrai, tiksliau pažymėta istorinė Mažosios Lietuvos riba. Žemėlapyje pateikti trumpi aprašymai apie etnografinių regionų istorines ištakas, pirmuosius paminėjimus, pavadinimo vartoseną, regionų simbolines sostines.

Šalia pateikti simbolinių sostinių herbai, kuriuos, tobulinant žemėlapį ateityje, planuojama pakeisti regionų herbais. Penkių etnografinių regionų sostinės: Mažosios Lietuvos – Šilutė, Žemaitijos – Telšiai, Suvalkijos (Sūduvos) – Marijampolė, Dzūkijos (Dainavos) – Alytus, Aukštaitijos – Panevėžys.

Toks Šilutės titulas ne tik pripažinimas visai krašto bendruomenei, bet ir didelė atsakomybė puoselėjant, išsaugant, populiarinant etninę kultūrą.

Atnaujinant žemėlapį daug pastangų įdėjo Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai: Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Silva Pocytė, Šilutės kraštotyros draugijos narys Saulius Sodonis, Šilutės savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė ir specialistė regionui Jūratė Pancerova.

Švietimo ir kultūros skyrius


Skirstymo į regionus kriterijai

Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma Lietuvos etnografinių regionų teritorija, yra regioniniu savitumu pasižymintys materialinės ir dvasinės kultūros reiškiniai – darbo, šeimos, kalendorinių ir bendruomenės šventės, kalba (tarmės), folkloras, tradiciniai amatai ir verslai, kulinarinis paveldas, architektūra, drabužiai ir kt.  Tai kultūriniai regionai, kurie nesutampa su įvairiais laikotarpiais egzistavusių politinių, administracinių darinių ribomis.

Brėžiant etnografinių regionų ribas, laikytasi seniūnijų ribų (išskyrus didžiuosius šalies miestus). Žemėlapyje pažymėtos atskirų etnografinių regionų ribos yra sąlyginės, nes tarp regionų esančios maždaug 10–15 km plotą apimančios ribinės vietovės pasižymi regioninių požymių persipynimu. Kita vertus, kai kurios seniūnijos etnografiniu požiūriu yra dvilypės, nes dalis seniūnijos priklauso vienam regionui, kita dalis – kitam regionui.

2021 m. tobulinant žemėlapį, papildomai pažymėti etnografinių regionų centrai, didesni miestai, savivaldybių ribos, Vilnius ir Kaunas išskirti kaip nepriklausantys etnografiniams regionams, nes šie didmiesčiai nepasižymi atskiriems etnografiniams regionams būdingomis ypatybėmis (skirtingai negu Klaipėda, reprezentuojanti Mažąją Lietuvą).

Tiksliau pažymėta istorinė Mažosios Lietuvos riba.

EKGT inf.  

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar lietuviams verta peržiūrėti taupymo ir investavimo planus?

2025 metais

Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Artėjant žiemai Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina atsargiau nei metų pradžioje. Tai rodo lapkritį atliktas SEB banko tyrimas. Daugiausia nerimo kelia maisto produktų kainos, augančios transporto išlaidos ir galimos didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas. Beveik trečdalis gyventojų taip pat nerimauja dėl santaupų trūkumo ar sunkumų jas sukaupti. Kaip šiomis aplinkybėmis valdyti biudžetą, kad nenukentėtų ilgalaikiai finansiniai tikslai?  Finansinę padėtį vertina atsargiau Lapkritį atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad

„Tilžės akto“ dienos paminėjimas Bitėnuose

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus kviečia gyventojus ir svečius susiburti prasmingai popietei, kurios metu bus pagerbti Tilžės akto signatarai, prisimintas Mažosios Lietuvos istorinis ir kultūrinis paveldas, pristatyta paroda, išklausytas istorinis pranešimas ir skambės muzika. Minėjimo programa prasidės 15.30 val. Bitėnų kapinėse, kur tylos minute bus pagerbti „Tilžės akto“ signatarai. 16.00 val. renginys tęsis Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Čia vyks Kintų Vydūno kultūros centro parodos „Mažoji Lietuva emalyje“ – kolekcijos „Pamario ženklai“ – pristatymas. Parodą pristatys Kintų Vydūno kultūros centro

Kaip ES investicijos padeda kurti Tauragės kraštą, kuriame norisi likti

Tauragės regione

Lapkričio 11 d. Jurbarko kultūros centre vykusiame Tauragės regiono forume „Regionas, kuriame liksime: dirbti. Mokytis. Džiaugtis gyvenimu“ diskutuota apie gyvenimo kokybės pokyčius ir kaip jiems pasitelkti ES investicijas. Tarp svarbiausių temų – kaip Tauragės regione kurti gerai apmokamas darbo vietas, mažėjant mokinių skaičiui išlaikyti kokybišką ugdymą ir užtikrinti, kad gyventojams būtų lengviau pasiekti viešąsias paslaugas bei rasti veiklos laisvalaikiu. Kartu aptarta, kurių darbų savivaldybės galėtų imtis pačios, o kuriems reikėtų bendrų visų savivaldybių pastangų. Europos Sąjungos investicijų poveikis Kalbėdamas apie

Ar prabangūs automobiliai vis dar laikomi sėkmės simboliu?

prabangus automobilis

Prabangus automobilis ilgą laiką buvo vienas lengviausiai atpažįstamų finansinės sėkmės ženklų. Aukščiausios klasės sedanas, sportinis kupė ar įspūdingas visureigis dažnai asocijuodavosi su aukštomis pareigomis, verslo pasiekimais ir išskirtiniu gyvenimo būdu.  Tačiau šiandien požiūris į prabangą keičiasi. Vieniems brangus automobilis tebėra svajonė ir pasiekimų įrodymas, kitiems – nebūtinos išlaidos, kurių galima atsisakyti dėl finansinės laisvės ar kitų gyvenimo prioritetų. Kodėl automobilis tapo socialinio statuso ženklu? Automobilis nuo pat masinės automobilizacijos pradžios buvo daugiau nei susisiekimo priemonė. Jo markė, dydis, dizainas ir

Taip pat skaitykite