Liepos 8-oji – ypatinga diena Mažajai Lietuvai: tądien minima Mažosios Lietuvos heraldikos diena.

Šilutėje ši proga pažymėta prasmingai – prie Savivaldybės iškilmingai iškelta Mažosios Lietuvos vėliava ir sugiedotas Mažosios Lietuvos himnas.

Renginyje dalyvavo Šilutės H. Šojaus muziejaus, Šilutės kultūros centro, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojai, savivaldybės vadovai, darbuotojai, kultūrai ir krašto istorijai neabejingi miesto gyventojai, nemažai vaikų ir jaunimo bei kitų.

Tai ne tik nauja minėtina diena kalendoriuje. Tai priminimas, kad gyvename krašte, kurio istorija, kultūra ir žmonės kuria išskirtinę Lietuvos dalį. Didžiuokimės Mažąja Lietuva ir saugokime tai, kas mus vienija.

Pristatė Lietuvos heraldikos komisija

2024 m. liepos 9 d. Lietuvos heraldikos komisija paskelbė, jog naujai sukurtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai, vėliavos ir antspaudas.

Mažoji Lietuva yra vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, plytintis šalies vakaruose, Nemuno žemupyje. Regionas apima Kuršių Neriją, Šilutės ir Klaipėdos rajonus, pietinę Tauragės apskrities dalį.

Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kuris pirmiausia asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra, gausia ir turtinga knygų leidyba, taip pat susijęs su knygnešystės fenomenu.

Pažymėtina, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje yra tik mažesnioji buvusios istorinės Mažosios Lietuvos dalis. Didžioji istorinio regiono dalis plyti dabartinėje Karaliaučiaus srityje ir nedidelė dalis priklauso Lenkijai.

Herbe vaizduojamas ietį laikantis briedis ir švyturys. Briedis – valdžios ir pasirengimo ginti savo žemę simbolis. Švyturys – iš krašto sklidusios kultūros šviesos, lietuvybės simbolis. Be to, šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinio regiono teritorijoje. Jis tuo pačiu įtvirtina Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliką. Herbo skydininkai yra kurėnai – dvistiebės, burinės, plokščiadugnės valtys, naudotos Lietuvos pamaryje (taip pat ir Kuršių Nerijoje). Pamario gyventojams ši vandens transporto priemonė buvo neatsiejama gyvenimo dalis, kadangi kurėnais būdavo plaukiama žvejoti, jais gabentos prekės, gyvuliai. Kurėnai naudoti ir kaip susisiekimo priemonė. Kurėnai herbe puikiai papildo švyturio ir jūrinės tradicijos simboliką.

Didžiojo herbo devize panaudota lietuvių filosofo, rašytojo, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Vydūno citata – SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS, kuris atspindi ir švyturio skleidžiamą šviesą, švietimą, lietuvybės puoselėjimą, ir lietuvninkų tarmės ypatumus.

Herbas ir vėliava

Kaip yra paskelbusi Etninės kultūros globos taryba (EKGT), Маžosios Lietuvos etnografinio regiono mažasis ir didysis herbai, lauko ir reprezentacinės vėliavos projektus sukūrė dailininkas Arvydas Každailis inicijavus EKGT, jos padaliniui – Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybai  bei regiono savivaldybėms, kurios įpareigojo jas atstovauti Šilutės rajono savivaldybę.

Sukurtos etnografinio regiono heraldikos etalonai buvo abrobuoti Lietuvos heraldikos komisijoje 2024 m. liepos 11 d. posėdyje. Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis ir mažasis herbai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. liepos 8 d. dekretu „Dėl Mažosios Lietuvos didžiojo ir mažojo herbų patvirtinimo“, o reprezentacinė ir lauko vėliavos – EKGT nutarimu 2024 m. liepos 11 d. „Dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbinių vėliavų patvirtinimo“.

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono lauko vėliavos pagrindą sudaro trys lygių horizontalių spalvų juostos: viršutinė – žalia, vidurinė – balta, žemutinė – raudona, o vėliavos viduryje yra mažasis etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbas. Reprezentacinė vėliava yra baltos spalvos, jos viduryje išsiuvinėtas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono didysis herbas, vėliavos laisvi kraštai apsiūti aukso spalvos virvele, o prie koto tvirtinamos dvi aukso spalvos virvelės su kutais.