Sėdimas darbas ir jo pasekmės: kodėl masažuotojai turi vis daugiau darbo?  

Prie kompiuterio darbe, vairuojant automobilį, namuose ant sofos ar prieš miegą lovoje besižvalgant socialiniuose tinkluose – šiuolaikinis žmogus sėdėdamas praleidžia didžiulę savo dienos dalį. Specialistai perspėja: toks gyvenimo būdas gali stipriai pakenkti, o masažuotojai tvirtina – kiekvienais metais darbo turi vis daugiau.

Kreipiasi per vėlai

Gydomojo masažo specialistė Renata Mingilė šypsosi – lietuviai pas specialistą dažnai ateina per vėlai, jau kęsdami skausmus, o ne bandydami jų išvengti.

masažas

„Masažo miesto“ nuotr.

„Nugaros skausmas dažnai rodo, kad organizmas jau signalizuoja apie problemą, kūnas jau skundžiasi, jog kažkas negerai. Į skausmą numoti ranka negalima – nesprendžiama problema gali ūmėti, o vėliau vien masažų gali ir nepakakti“, – sako studijos „Masažo miestas“ vadovė.

Sėdimą darbą dirbantys žmonės dažniausiai skundžiasi kaklo bei juosmens sričių skausmu, rankų tirpimu. Pasak R. Mingilės, masažo metu atpalaiduojami įsitempę raumenys, gerinama kraujotaka ir limfos tekėjimas.

„Tai gali padėti sumažinti raumenų stingimą – tampa lengviau judėti, dingsta ilgo sėdėjimo sukeltas sustabarėjimas. Nereikia pamiršti ir to, kad masažas atpalaiduoja. Ilgas sėdėjimas kenkia ne tik nugarai ar kaklui – kenkia ir mūsų galvai, bendrai savijautai. Pastebiu, kad po masažo daugelis žmonių jaučiasi energingesni, o grįžę antrai ar trečiai procedūrai giriasi, kad pagaliau pavyko gerai išsimiegoti“, – dalijasi patyrusi profesionalė.

Ir masažas – ne stebukladaris

Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad masažas nėra stebuklinga priemonė, galinti panaikinti visas sėdimo gyvenimo būdo pasekmes.

„Geriausių rezultatų pavyksta pasiekti tuomet, kai procedūros derinamos su reguliariu judėjimu ir dėmesiu taisyklingai laikysenai. Net kelių minučių pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai per darbo dieną gali padėti sumažinti organizmui tenkantį krūvį“, – pažymi ji.

Pasak gydomojo masažo profesionalės, pastaraisiais metais žmonės vis dažniau jį renkasi ne tik kaip būdą spręsti jau atsiradusias problemas, bet ir kaip prevencinę priemonę.

„Džiugu matyti, kad požiūris po truputį keičiasi. Vis daugiau žmonių supranta, kad sveikata reikia rūpintis nuolat, o ne tik tada, kai skausmas pradeda trukdyti dirbti ar ilsėtis. Reguliarus masažas gali tapti viena iš priemonių, padedančių išlaikyti gerą savijautą ir sumažinti kasdien patiriamą įtampą“, – sako „Masažo miesto“ terapeutė ir vadovė Renata Mingilė.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite