Lietuvoje laikrodžiai bus sukami 2026 m. spalio 25 d., naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Rodyklės bus atsuktos viena valanda atgal: iš 4.00 val. į 3.00 val. Šis perėjimas žymi grįžimą prie žiemos (standartinio) laiko. Prie vasaros laiko vėl grįšime 2027 m. kovo 27-28 d. naktį.

Kaip ir kasmet – spalio pabaiga reiškia prasidedantį tamsųjį metų laiką. Spalio 25-ąją laikrodžius pasuksime valanda atgal, o dienos taps dar trumpesnės. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais kilusi idėja turėjo padėti taupyti energijos išteklius.

Ar tikrai trumpesnė diena vis dar reiškia mažesnes sąnaudas?

Trumpesnė diena tiesiogiai susijusi su anksčiau įjungiamu apšvietimu namuose, kitais buities įpročiais, kuriems be elektros energijos – niekaip. Galime daryti prielaidą, kad persukdami laiką ne tik nesutaupome, bet ir išleidžiame daugiau.

Konkretūs skaičiai, žinoma, individualūs ir susiję su vartojimo įpročiais, tačiau žvelgiant iš arčiau – kiek gali kainuoti papildoma valanda tamsos?

Kiek kainuoja viena valanda šviesos?

Papildomos valandos apšvietimo kainą galima apskaičiuoti gana paprastai: lemputės galią reikia padauginti iš veikimo laiko ir elektros tarifo. Pavyzdžiui, 10 W LED lemputė per valandą sunaudoja 0,01 kWh elektros energijos. Jei ji šviečia viena valanda ilgiau, elektros sąnaudos padidėja būtent tokiu kiekiu.

„Dažnai manome, kad įjungta šviesa yra vienas pagrindinių elektros sąnaudų šaltinių namuose. Tačiau šiuolaikinės LED lemputės vartoja gana nedaug elektros, todėl vienos lemputės veikimo valanda įprastai kainuoja labai nedaug. Didesnį skirtumą gali lemti bendras naudojamų šviestuvų skaičius, jų galia ir tai, kiek laiko jie paliekami įjungti. Tad namų ūkiui suma drastiškai neišaugs“, – sako „Enefit“ komunikacijos partneris Tadas Vaitelė.

Hipotetinė situacija: gyvename 2 kambarių bute. Kambariuose – po keturias lemputes. Tualete ir virtuvėje – dar tiek pat.  Iš viso turime 16 lempučių. Bendras jų elektros energijos suvartojimas per valandą – 0,18 kWh. Per mėnesį – 5,58 kWh.

Įsivaizduokime, kad turime su birža susietą elektros tiekimo planą, o kilovatvalandė kainuoja tiek, kiek kainavo rugsėjį – 26,62 ct/kWh, jau įskaičiavus PVM ir kitas kainos dedamąsias. Tai reiškia, kad papildoma valanda apšvietimo namuose per mėnesį mums kainuoja 1,49 Eur.

Anot jo, net ir susumavus kitus buities įrenginius, kurių dėl laiko persukimo naudojame daugiau, elektros sąnaudų eilutės neturėtų reikšmingai skirtis. Taip, toks pokytis savaime nereiškia ir sutaupymo, tačiau apie gerokai augančias sąskaitų už elektrą eilutes kalbėti neverta.

Sutaupyti leidžia ne apšvietimo lemputės

Elektros sąnaudos namuose priklauso nuo daugybės veiksnių: naudojamos buitinės technikos, šildymo ir vėsinimo sprendimų, karšto vandens ruošimo, elektromobilio įkrovimo ir kitų poreikių. Todėl vertinant, kaip sumažinti sąskaitą, verta ne tik išsiaiškinti, kurie įrenginiai naudoja daugiausiai, bet ir atkreipti dėmesį – ar dabar palankus metas jais naudotis.

„Jeigu norime sumažinti elektros išlaidas, svarbu atskirti įpročius, kurie turi didelę įtaką sąskaitai, nuo tų, kurių poveikis nedidelis. LED apšvietimas jau yra gana efektyvus sprendimas. Daugiau galimybių sutaupyti gali suteikti tinkamai parinkta buitinė technika, racionalus jos naudojimas. Apie tai vis daugiau kalbamės su savo klientais, konsultuojame. Jei vartotojas turi su birža susieta elektros tiekimo planą – išnaudojus pigios kainos biržoje intervalus, sąskaitą galima sumažinti net ir žiemos mėnesiais. Pavyzdžiui, spalio 6 d. biržoje kone pusdienį elektros kaina buvo minusinė. Išnaudojus tokius intervalus, dėl laiko persukimo jaudintis tikrai nebereikės“, – teigia „Enefit“ atstovas.

Pavyzdžiui, jeigu skalbyklę ar indaplovę galima įjungti kitu metu ir niekas dėl to nenukenčia, verta patikrinti kiek elektra kainuoja šiuo metu.

Sistema – nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų

Vasaros ir žiemos laiko sistema Europoje pradėta taikyti dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų taupyti anglį ir kitus energijos išteklius. Tuomet ilgesnis šviesusis paros metas vakare turėjo sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Nors per šimtmetį pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas, ir elektros vartojimo struktūra – šia tvarka vis dar vadovaujasi visos Europos Sąjungos šalys.

„Šiandien elektros sąnaudas lemia gerokai daugiau veiksnių nei vien apšvietimas. Nors anksčiau įjungiame šviesą, tai savaime nereiškia, kad reikšmingai išaugs visos namų ūkio išlaidos elektrai. Todėl, užuot nerimavus dėl valanda pasikeitusio dienos ritmo, verta daugiau dėmesio skirti įpročiams, kurie gali turėti didesnę įtaką elektros sąskaitai. Laikrodžius persukame du kartus per metus, o galimybę vartoti elektrą sumaniau turime kasdien“, – sako T.  Vaitelė.

Apie „Enefit“

„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą atsinaujinančią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.

Atsinaujinančių energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.