Lietuvoje regioniniai parkai gyvuoja nuo 1992 metų

regioniniai parkaiNors šiandien regioniniai parkai atrodo savaime suprantama mūsų šalies saugomų teritorijų sistemos dalis, jų atsiradimas buvo ilgų mokslininkų ir gamtosaugininkų pastangų rezultatas.

Rugsėjo 24 d. minime regioninių parkų 34-ąjį gimtadienį. 1992 metų rugsėjo 24 dieną Aukščiausiosios Tarybos sprendimu vienu metu buvo įsteigta net 30 regioninių parkų. Toks sprendimas buvo unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Per vieną dieną sukurta saugomų teritorijų sistema apėmė vertingiausius Lietuvos ežerynus, upių slėnius, miškų masyvus, pelkes ir kultūros paveldo objektus.

Tačiau regioninių parkų istorija prasidėjo gerokai anksčiau. Dar prieš atkuriant nepriklausomybę buvo ieškoma būdų, kaip išsaugoti besikeičiančią Lietuvos gamtą ir kraštovaizdį. Tyrinėtojai išskyrė teritorijas, kurios išsiskyrė  gamtine ir kultūrine verte. Dalis jų jau buvo saugomos kaip kraštovaizdžio, botaniniai ar zoologiniai draustiniai. Vėliau šios teritorijos tapo pagrindu regioniniams parkams. Taip buvęs Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis virto Verkių regioniniu parku, o Aukštadvario, Nemuno kilpų, Rambyno ir kiti draustiniai – irgi regioniniais parkais.

Per daugiau nei tris dešimtmečius regioniniai parkai labai pasikeitė. Norint pažinti regioninius parkus, verta pradėti nuo lankytojų centrų. Kiekvienas jų turi unikalią ekspoziciją, atskleidžiančią konkrečios teritorijos išskirtinumą, svarbiausias gamtos vertybes ir lankytinas vietas.

Regioniniuose parkuose saugomi atodangos ir piliakalniai, šimtamečiai miškai, paukščių migracijos vietos, ežerų ir upių ekosistemos, senieji kaimai bei unikalaus kraštovaizdžio fragmentai. Daugelis vietų, kurios šiandien traukia gamtos mylėtojus, galėjo atrodyti visai kitaip, jei nebūtų buvę priimti toliaregiški sprendimai jų apsaugai.

Šiuo metu Lietuvoje yra 30 regioninių parkų. Į šį skaičių patenka ir Nemuno deltos regioninis parkas, taip pat Pagėgių krašte Rambyno regioninis parkas. Tačiau regioninių parkų istorija dar nesibaigia. Šiuo metu rengiami dokumentai 31-ojo Lietuvos regioninio parko steigimui. Juo turėtų tapti Germanto regioninis parkas, papildysiantis šalies saugomų teritorijų sistemą.

Šiandien regioniniai parkai kviečia ne tik saugoti, bet ir pažinti Lietuvos unikalias vietas. Ruduo yra vienas gražiausių metų laikų keliauti po regioninius parkus. Miškai nusidažo ryškiomis spalvomis, atsiveria įspūdingi ežerų ir upių slėnių vaizdai, tad tikrai verta pasivaikščioti pažintiniais takais.

Keliaukime, pažinkime ir saugokime kartu!

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite