Lietuvoje regioniniai parkai gyvuoja nuo 1992 metų

regioniniai parkaiNors šiandien regioniniai parkai atrodo savaime suprantama mūsų šalies saugomų teritorijų sistemos dalis, jų atsiradimas buvo ilgų mokslininkų ir gamtosaugininkų pastangų rezultatas.

Rugsėjo 24 d. minime regioninių parkų 34-ąjį gimtadienį. 1992 metų rugsėjo 24 dieną Aukščiausiosios Tarybos sprendimu vienu metu buvo įsteigta net 30 regioninių parkų. Toks sprendimas buvo unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Per vieną dieną sukurta saugomų teritorijų sistema apėmė vertingiausius Lietuvos ežerynus, upių slėnius, miškų masyvus, pelkes ir kultūros paveldo objektus.

Tačiau regioninių parkų istorija prasidėjo gerokai anksčiau. Dar prieš atkuriant nepriklausomybę buvo ieškoma būdų, kaip išsaugoti besikeičiančią Lietuvos gamtą ir kraštovaizdį. Tyrinėtojai išskyrė teritorijas, kurios išsiskyrė  gamtine ir kultūrine verte. Dalis jų jau buvo saugomos kaip kraštovaizdžio, botaniniai ar zoologiniai draustiniai. Vėliau šios teritorijos tapo pagrindu regioniniams parkams. Taip buvęs Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis virto Verkių regioniniu parku, o Aukštadvario, Nemuno kilpų, Rambyno ir kiti draustiniai – irgi regioniniais parkais.

Per daugiau nei tris dešimtmečius regioniniai parkai labai pasikeitė. Norint pažinti regioninius parkus, verta pradėti nuo lankytojų centrų. Kiekvienas jų turi unikalią ekspoziciją, atskleidžiančią konkrečios teritorijos išskirtinumą, svarbiausias gamtos vertybes ir lankytinas vietas.

Regioniniuose parkuose saugomi atodangos ir piliakalniai, šimtamečiai miškai, paukščių migracijos vietos, ežerų ir upių ekosistemos, senieji kaimai bei unikalaus kraštovaizdžio fragmentai. Daugelis vietų, kurios šiandien traukia gamtos mylėtojus, galėjo atrodyti visai kitaip, jei nebūtų buvę priimti toliaregiški sprendimai jų apsaugai.

Šiuo metu Lietuvoje yra 30 regioninių parkų. Į šį skaičių patenka ir Nemuno deltos regioninis parkas, taip pat Pagėgių krašte Rambyno regioninis parkas. Tačiau regioninių parkų istorija dar nesibaigia. Šiuo metu rengiami dokumentai 31-ojo Lietuvos regioninio parko steigimui. Juo turėtų tapti Germanto regioninis parkas, papildysiantis šalies saugomų teritorijų sistemą.

Šiandien regioniniai parkai kviečia ne tik saugoti, bet ir pažinti Lietuvos unikalias vietas. Ruduo yra vienas gražiausių metų laikų keliauti po regioninius parkus. Miškai nusidažo ryškiomis spalvomis, atsiveria įspūdingi ežerų ir upių slėnių vaizdai, tad tikrai verta pasivaikščioti pažintiniais takais.

Keliaukime, pažinkime ir saugokime kartu!

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite