Ruduo daugeliui neatsiejamas nuo išvykų į gamtą – žmonės skuba grybauti, uogauti, tvarkyti sodų ar tiesiog pasivaikščioti miške. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl išlieka ir jų platinamų ligų rizika.

„Rudeninis erkių aktyvumas susijęs su jų vystymosi ciklu – po pavasarinio maitinimosi erkės pereina į kitą vystymosi stadiją ir vėl ieško galimybės pasimaitinti. Jos išlieka aktyvios, kai vidutinė paros oro temperatūra siekia apie 5-7 °C ir daugiau. Todėl rudenį, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje grybaudami, uogaudami  ar tvarkydami aplinką, svarbu nepamiršti saugotis erkių“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

NVSC duomenimis, 2026 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruota 380 erkinio encefalito atvejų, iš jų – 4 mirties atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo užregistruoti 438 erkinio encefalito atvejai ir 3 mirties atvejai.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 8164 Laimo ligos atvejai. 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu jų buvo užregistruota 10 017.

Skiepytis galima visus metus

Erkinis encefalitas ir Laimo liga – dvi skirtingos erkių platinamos ligos. Erkinį encefalitą sukelia virusas, galintis pažeisti centrinę nervų sistemą, o Laimo ligą – bakterijos. Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugo skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos kol kas nėra, todėl svarbu saugotis erkių įsisiurbimo ir pastebėtą erkę kuo greičiau ištraukti.

Veiksmingiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepyti nuo šios ligos rekomenduojama visiems, o ypatingai tiems, kurie dažnai laiką leidžia gamtoje. Vakcinuojama pagal įprastinę arba pagreitintą schemą. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėnesių intervalu, o tolesnių dozių intervalai priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo rekomendacijų. Po trijų dozių susidaro patikima apsauga, kuriai palaikyti vėliau reikalingos sustiprinamosios dozės.

Jei nepamenate, kada paskutinį kartą skiepijotės, informaciją apie skiepus galite pasitikrinti e. sveikatos portale arba kreipdamiesi į gydymo įstaigą.

Rudenį, kai erkės vėl tampa aktyvesnės, dažnai kyla klausimas, ar galima skiepytis, jei erkė jau buvo įsisiurbusi.

„Erkės įsisiurbimas nėra priežastis atidėti ar nutraukti skiepijimą. Jei vakcinacija jau pradėta, ją galima tęsti, o nepasiskiepiję asmenys gali skiepytis ir po erkės įsisiurbimo. Svarbu žinoti, kad vakcina neapsaugos nuo erkinio encefalito, jei užsikrėtimas jau įvyko per šį erkės įsisiurbimą. Tačiau pradėjus skiepytis dabar galima apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo ateityje“, – paaiškina Milda Žygutienė.

Primename, kad valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus gyventojai. Kiti gali pasiskiepyti savo lėšomis gydymo ar kitoje skiepijimo paslaugas teikiančioje įstaigoje.

Kaip sumažinti riziką?

Einant į mišką ar būnant gamtoje rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešų, o kelnių klešnių apačia – prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele, užsidėti gerai priglundančią kepurę ar gobtuvą. Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas.

Būnant gamtoje svarbu reguliariai apžiūrėti save ir artimuosius, o ant drabužių ropojančias erkes nedelsiant pašalinti. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti: nespausti erkės kūnelio, suimti ją kuo arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės negalima tepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jei joje atsiranda didėjantis ar plintantis paraudimas, pakyla temperatūra ar pablogėja savijauta, būtina kreiptis į gydytoją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf.