Tag Archives: pavojai

Kaip išvengti traumų važinėjant dviračiu ar paspirtuku

Vasarą, kai važinėjama dviračiais ar paspirtukais, daugėja traumų: gydytojas vardija klaidas, kurios gali baigtis lūžiais. Vasarą – daugiau pavojų Vasarą dviračiai ir elektriniai paspirtukai daugeliui tampa kasdiene susisiekimo priemone, tačiau kartu padaugėja ir nelaimingų atsitikimų. Draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance“ ekspertai pastebi, kad vasarą padaugėja tiek kritimų, tiek susidūrimų su kitais eismo dalyviais. Daugelio nelaimių būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Gydytojai priduria, kad net iš pirmo žvilgsnio nekaltas griuvimas gali baigtis lūžiais ar galvos trauma, todėl svarbu ne

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

SEB ekspertė įspėja, kuo gali baigtis dalijimasis asmeninėmis detalėmis

sukčiams

Socialiniuose tinkluose plinta populiari tendencija – žmonės prašo dirbtinio intelekto (DI) sukurti jų karikatūrą, įvesdami užklausą „remiantis viskuo, ką apie mane žinai“. Rezultatai dažnai stebina tikslumu, o tai skatina dalintis dar daugiau detalių apie save. Vis dėlto problema slypi ne pačiame įrankyje, o mūsų įprotyje vis platesnį asmeninės informacijos kiekį laikyti nepavojingu. Ekspertės teigimu, būtent iš, atrodytų, nereikšmingų fragmentų – hobio, augintinio vardo, darbovietės, vaikų vardų ar gimimo datos – kuriamos įtikinamos apgaulės, perimamos paskyros ar inicijuojamos slaptažodžių atkūrimo procedūros.

Užterštas Šilutės gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo! 

UAB „Šilutės vandenys“ vakar pavakare paskelbė, kad Šilutės vandenvietės (Šilutės m., Traksėdžiai, Grabupiai) tiekiamame geriamajame vandenyje aptikta žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir koliforninių bakterijų.  Vanduo tinkamas vartoti tik virintas! Vandens tiekėjai praneša: „Šiuo metu imamės visų būtinų priemonių situacijai išspręsti – vykdome vandens tinklų dezinfekavimo ir praplovimo darbus.  Atliekant šiuos darbus vandenyje gali būti juntamas chloro kvapas. Iki tol, kol vandens saugumas bus atkurtas, rekomenduojame laikytis šių atsargumo priemonių: nevartoti nevirinto vandens gėrimui ar maisto ruošai, naudokite tik virintą vandenį;

Šiandien pavojingi orai: lijundra ir plikledis

lijundra

Meteo.lt praneša apie pavojingus sausio 14 d., antradienio, orus ir įspėja gyventojus saugotis lijundros, plikledžio. Sausio 14 d. sulauksime mišrių kritulių. Daugelyje rajonų formuosis lijundra, plikledis. Palankiausios sąlygos lijundrai bus pietinėje ir rytinėje šalies dalyje. Lijundra yra kritulių rūšis ir viena iš apledėjimo formų, kai silpno lietaus, dulksnos arba rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, staigiai virsta ledu. Lijundra, priklausomai nuo lašų dydžio, lietaus ar dulksnos intensyvumo bei trukmės, formuoja įvairios struktūros ledo sluoksnį ant pastatų paviršiaus, medžių šakų, laidų,

Latvijos ir Lietuvos specialistai tirs, kaip sumažinti ledų sangrūdų daromą žalą

2010 m. Lietuvos upėse susidarius ledų sangrūdoms ir pakilus potvynio vandeniui, mūsų šalies ekonomika patyrė 2,8 mln. eurų žalos. Pernai Latvijoje, Dauguvos upėje, ties Jekabpilio miestu, susidariusi net 30 kilometrų ilgio ledų sangrūda latvių ekonomikai kainavo apie pustrečio milijono eurų.  Tikėdamiesi padėti išvengti milijoninių nuostolių, Latvijos ir Lietuvos mokslininkai kibo į bendrą projektą „ICEREG – Ledo sangrūdų potvynių rizikos valdymas Latvijos ir Lietuvos regionuose besikeičiant klimatui“. Kovo 9 d. pradėto projekto tikslas – pagerinti ledų sangrūdų potvynių rizikos valdymą, kuriant

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Ką daryti, kad žvakių, elektrinių girliandų ir kalėdinių dekoracijų sukurtos Kalėdų magijos nesunaikintų ugnis

Artėjant gražiausioms metų šventėms, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų neprarasti budrumo ir ypač atidžiai laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Tuo labiau kad šiuo metu beveik kiekvienuose namuose spindi kalėdinės eglutės, žaižaruoja elektrinės girliandos, šviečia kalėdinės dekoracijos, dega žvakės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus kalėdinio ir naujametinio laikotarpio metu – nuo gruodžio 24-osios iki sausio 1 d.  šalyje kilo 1181 gaisras, juose žuvo 18 žmonių, 29 gyventojai patyrė traumų, o 28 gyventojai buvo išgelbėti. Pagrindinės šių gaisrų priežastys

Fejerverkų grožis ir pavojai

Nepaisant to, apie kokią šventę bebūtų kalbama, fejerverkai paprastai užima labai svarbią vietą. Tačiau nors fejerverkų šou gali būti gražus reginys, jie taip pat gali kelti ir įvairių grėsmių. Todėl prieš uždegant fejerverkus, vertėtų daugiau sužinoti apie tai, kaip užtikrinti fejerverkų saugą. Kaip veikia fejerverkai? Norint suprasti, kodėl fejerverkai gali kelti pavojų sveikatai, svarbu žinoti, kaip jie veikia. Pagrindinė fejerverkų sudedamoji dalis yra juodieji milteliai. Jie dar vadinami šaunamaisiais milteliais, mat užsidegę sprogsta. Fejerverkus sudaro žvaigždės, kurių sudėtyje yra cheminių

Dėl plikledžio kasmet fiksuojama keliskart daugiau eismo įvykių, kaip elgtis kelyje

Krentantys paskutiniai medžių lapai, minusinė oro temperatūra ir pasibaigęs terminas pasikeisti automobilio padangas pranešė apie jau už kampo laukiantį šaltąjį metų laikotarpį. Nepaisant šių ženklų, kaip pastebi draudikai, pirmasis plikledis dažną vairuotoją užklumpa netikėtai. ERGO bendrovės duomenimis, avarijų skaičius vos tik pasirodžius žiemai išauga net kelis kartus. Tiesa, didelės dalies incidentų galima išvengti, įsitikinęs saugaus vairavimo ekspertas Darius Grimbergas. Plikledžiui nereikia ir šalnos Apžvelgdamas ilgametę eismo įvykių statistiką, ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad kiekvienais

Sėdimo darbo pavojai sveikatai: kineziterapeutė pataria, kaip jų išvengti

sėdimas_darbas

Specialistų teigimu, nuolatinis ir ilgas sėdimas darbas siejamas su daugybe rimtų ligų bei negalavimų, tarp jų – ir nesiliaujančiu nugaros skausmu, dėl kurio lietuviai į gydytojus kreipiasi vis dažniau. Gali tapti rimtų ligų priežastimi Žmonės, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, rizikuoja gerokai pakenkti savo sveikatai ir patirti įvairių negalavimų – nuo nugaros skausmų iki nemigos, depresijos ir net širdies ligų. Pasak kineziterapeutės Santos Povilonytės-Žilinskienės, ilgą laiką sėdint ar gulint, prasčiau funkcionuoja kraujotakos ir virškinimo sistema, silpnėja įvairių grupių raumenys,