Ką daryti, kad žvakių, elektrinių girliandų ir kalėdinių dekoracijų sukurtos Kalėdų magijos nesunaikintų ugnis

Artėjant gražiausioms metų šventėms, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų neprarasti budrumo ir ypač atidžiai laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Tuo labiau kad šiuo metu beveik kiekvienuose namuose spindi kalėdinės eglutės, žaižaruoja elektrinės girliandos, šviečia kalėdinės dekoracijos, dega žvakės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus kalėdinio ir naujametinio laikotarpio metu – nuo gruodžio 24-osios iki sausio 1 d.  šalyje kilo 1181 gaisras, juose žuvo 18 žmonių, 29 gyventojai patyrė traumų, o 28 gyventojai buvo išgelbėti.

Pagrindinės šių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (25 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (21 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (19 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6 proc.), neatsargus rūkymas (3 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (3 proc.), pirotechnikos gaminių naudojimo reikalavimų pažeidimai (2 proc.), tyčinė žmonių veika – padegimai (2 proc.).

Jau ir šį lapkritį bei gruodį kilo po vieną gaisrą dėl paliktų neužgesintų žvakių

Lapkričio 22 d. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Skudučių gatvėje, gyvenamajame name pilna dūmų. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams paaiškėjo, kad ant staliuko buvo paliktos žvakutės stikliniame inde, kuriam sprogus užsidegė ant stalo stovėjęs generatorius ir šiaudinė staltiesė. Gaisro metu apdegė staliukas. Laimei, kad namuose buvo ir veikė autonominis dūmų detektorius.

Gruodžio 7 d. pranešta, kad Mažeikiuose, Skuodo gatvėje, įmonės patalpose dega kabinetas. Kabinete nuo žvakės buvo užsidegęs stalas. Darbuotojai gaisrą užgesino iki atvykstant ugniagesiams. Priešgaisrinė signalizacija įmonėje buvo. Abiejų gaisrų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys.

Per penkerius metus kalėdiniu laikotarpiu dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų bei pažeidimų kilo 104 gaisrai, jų metu žuvo 2 žmonės, 1 gyventojas patyrė traumų, o 4 gyventojai buvo išgelbėti. Ypač atsargiai namuose ir lauke reikėtų naudoti ir elektrines girliandas. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, prieš kabinant girliandas reikėtų jas išskleisti, išvynioti ir atidžiai apžiūrėti, ar nėra pažeidimų.

„Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus: ar elektros laidai, jų izoliacija, transformatoriai ir elektros kištukai nepažeisti, nesulaužyti, ar visos lemputės tvirtai laikosi lizduose, ar nėra sudužusių, – pataria pareigūnas. – Jeigu girlianda atrodo tvarkingai, prieš kabindami būtinai įjunkite ją į elektros tinklą ir įsitikinkite, kad ji veikia tinkamai. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar nekaista ir nekibirkščiuoja laidai, ar girlianda veikia be pertrūkių, ar nesijaučia svylančių laidų ar plastmasės kvapo. Jeigu pastebite kuriuos nors iš minėtų požymių, girliandos nenaudokite, nes ji gali kelti ne tik elektros smūgio, bet ir gaisro pavojų.“

Jis taip pat pataria puošiant namus girliandomis pasirūpinti, kad laidų neprispaustų varstomos durys ar langai, baldai ir kiti daiktai, o prieš kabinant girliandas lauke, įsitikinti, ar jos yra tinkamos naudoti lauko sąlygomis: „Lauke jas veikia žema temperatūra ir drėgmė, todėl būtina paskaityti gamintojo instrukciją. Tvirtinant girliandas svarbu nepažeisti jos laidų izoliacijos, todėl geriau nenaudoti aštrių tvirtinimo elementų – vinių, metalinių kabių, saugiau yra naudoti plastikines tvirtinimo detales. Taip pat būtina pažiūrėti, kad laidų jungtys būtų apsaugotos nuo drėgmės, kad jų neapsemtų vanduo, kad per laidus nebūtų vaikščiojama ar važinėjama. Elektros laidų ilgintuvai taip pat turi būti parenkami tinkami naudoti lauko sąlygomis.“

Pareigūnas primena, kad einant miegoti ar išvykstant iš namų elektrines girliandas ir kitas dekoracijas namuose ir lauke būtina išjungti. Net ir būnant namuose, jas būtina išjungti bent keletui valandų per parą. „Kasmet ugniagesiai gauna iškvietimų dėl kibirkščiuojančių ar užsidegusių elektrinių girliandų ir dekoracijų, todėl neverta rizikuoti savo saugumu“, – sako A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite