Kasmet atėjus pavasariui ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Dėl atvirose vietovėse tyčia sukeltų ir netyčinių gaisrų pridaroma didžiulių nuostolių ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui. Įvairios prevencinės priemonės ir griežtos baudos davė rezultatų – per pastaruosius 5 m. Pagėgių savivaldybėje sumažėjo tyčinių žolės deginimo atvejų.

Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vorų, vabzdžių, bestuburių.

Mieste deginti negalima
Pagėgių priešgaistrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesiai šiemet skubėjo į 20 iškvietimų, iš kurių net 12 atvejų buvo atviroje vietovėje kilę žolės gaisrai. Jų metu išdegė per 27 ha atvirų teritorijų. Didžiausias pievų plotas nudegė vasario 17 d. Kuciuose kilusio gaisro metu. Tą kartą teko likviduoti net 25 ha plotą apėmusį gaisrą.
Pasak Pagėgių PGT viršininko Alvydo Mikašausko, gesinti atvirose vietovėse kilusį gaisrą yra sudėtingiau nei pastatus, nes reikia lokalizuoti gaisro židinį ir sustabdyti jo plitimą. Nedidelėje teritorijoje tai padaryti nėra sudėtinga, bet kai dega keliasdešimt hektarų… Tokiam gaisrui likviduoti reikia ir gausesnių ugniagesių pajėgų.
„Apie kilusius žolės gaisrus dažniausiai informuoja kaimyninių žemės plotų savininkai. Dažniausiai jie tai daro baimindamiesi, kad gaisras nepersimestų į jų teritoriją. Išdegusių pievų plotų savininkams už savo valdų nepriežiūrą gali būti sumažintos išmokos. Nemažai pranešimų sulaukiame ir iš vairuotojų, kurie pastebi pakelėsė degančias pievas. Tokie gaisrai dažniausiai kyla dėl išmestų nuorūkų. Apžiūrėjus išdegusios žolės plotus nesunku nustatyti ar gaisras kilo atsitiktinai ar žolė buvo padegta piktavališkai“, – pasakojo A. Mikašauskas.
Apie visus gaisrus atvirose vietovėse ugniagiasiai informuoja aplikosaugos bei Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovus, todėl piktavaliams žolės degintojams ne tik sumažinamos išmokos, bet ir skiriamos baudos.
Didelės baudos
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 iki 231 Eur bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 Eur. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 EU bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.
Žolės padegėjams, kurie tai daro tyčia, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 Eur žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi didesni koeficientai ir žala gali siekti tūkstančius eurų.
„Pagėgių krašte vyrauja didelius plotus turintys bei dirbantys ūkininkai ir bendrovės. Jie savo teritorijas nuo gaisrų saugo itin atidžiai, mat kilus gaisrui gali patirti didelių finansinių nuostolių dėl sumažintų išmokų. Buvo ne vienas atvejis, kai didelių plotų savininkai pranešė apie jų kaiminystėje kilusius žolės gaisrus, kuriuos likviduoti pradėjo patys, norėdami apsaugoti savo pievas“, – sakė A. Mikašauskas.

Simonas SKUTULAS