Pagėgių PGT ugniagesiai priversti gesinti degančią žolę

Kasmet atėjus pavasariui ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema. Dėl atvirose vietovėse tyčia sukeltų ir netyčinių gaisrų pridaroma didžiulių nuostolių ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui. Įvairios prevencinės priemonės ir griežtos baudos davė rezultatų – per pastaruosius 5 m. Pagėgių savivaldybėje sumažėjo tyčinių žolės deginimo atvejų.

Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vorų, vabzdžių, bestuburių.

Mieste deginti negalima
Pagėgių priešgaistrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesiai šiemet skubėjo į 20 iškvietimų, iš kurių net 12 atvejų buvo atviroje vietovėje kilę žolės gaisrai. Jų metu išdegė per 27 ha atvirų teritorijų. Didžiausias pievų plotas nudegė vasario 17 d. Kuciuose kilusio gaisro metu. Tą kartą teko likviduoti net 25 ha plotą apėmusį gaisrą.
Pasak Pagėgių PGT viršininko Alvydo Mikašausko, gesinti atvirose vietovėse kilusį gaisrą yra sudėtingiau nei pastatus, nes reikia lokalizuoti gaisro židinį ir sustabdyti jo plitimą. Nedidelėje teritorijoje tai padaryti nėra sudėtinga, bet kai dega keliasdešimt hektarų… Tokiam gaisrui likviduoti reikia ir gausesnių ugniagesių pajėgų.
„Apie kilusius žolės gaisrus dažniausiai informuoja kaimyninių žemės plotų savininkai. Dažniausiai jie tai daro baimindamiesi, kad gaisras nepersimestų į jų teritoriją. Išdegusių pievų plotų savininkams už savo valdų nepriežiūrą gali būti sumažintos išmokos. Nemažai pranešimų sulaukiame ir iš vairuotojų, kurie pastebi pakelėsė degančias pievas. Tokie gaisrai dažniausiai kyla dėl išmestų nuorūkų. Apžiūrėjus išdegusios žolės plotus nesunku nustatyti ar gaisras kilo atsitiktinai ar žolė buvo padegta piktavališkai“, – pasakojo A. Mikašauskas.
Apie visus gaisrus atvirose vietovėse ugniagiasiai informuoja aplikosaugos bei Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovus, todėl piktavaliams žolės degintojams ne tik sumažinamos išmokos, bet ir skiriamos baudos.
Didelės baudos
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 iki 231 Eur bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 Eur. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.
Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 EU bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.
Žolės padegėjams, kurie tai daro tyčia, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 Eur žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi didesni koeficientai ir žala gali siekti tūkstančius eurų.
„Pagėgių krašte vyrauja didelius plotus turintys bei dirbantys ūkininkai ir bendrovės. Jie savo teritorijas nuo gaisrų saugo itin atidžiai, mat kilus gaisrui gali patirti didelių finansinių nuostolių dėl sumažintų išmokų. Buvo ne vienas atvejis, kai didelių plotų savininkai pranešė apie jų kaiminystėje kilusius žolės gaisrus, kuriuos likviduoti pradėjo patys, norėdami apsaugoti savo pievas“, – sakė A. Mikašauskas.

Simonas SKUTULAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite