Apklausa rodo, jog žiema lietuviams – brangiausias metų laikas

biudžetasŠildymo sezonas bei didžiausios metų šventės nemažai daliai žmonių kelia ne tik džiaugsmą, bet ir stresą. Nauja apklausa rodo, kad beveik pusė, 46 proc., Lietuvos gyventojų, žiemą vadina daugiausiai iššūkių keliančiu metų sezonu. 

Nors vasarą pinigines dažnai paplonina kelionės, o rudenį – vaikams reikalingos mokymosi priemonės, būtent šaltasis metas būna didžiausiu išbandymu daugumai šalies namų ūkių. 

Mažiausiai išlaidų pavasarį

„Urbo“ banko užsakymu kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje net 46 proc. respondentų pripažino, kad būtent žiemą jaučia didžiausią finansinį spaudimą. Vasarą sunkumų patiria 10 proc. apklaustųjų, rudenį – 6 proc., o pavasarį mažiausiai – tik 4 proc. Dar trečdalis gyventojų pareiškė, jog finansinių iššūkių aspektu negali išskirti nė vieno sezono. 

„Turbūt natūralu, jog žiemą padidėjusių išlaidų iššūkį labiausiai jaučia vyresni gyventojai ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Žiemą, kaip sudėtingiausią laikotarpį, pasirinko net 53,5 proc. vyresnių nei 56 metų apklaustųjų, bet tik 29 proc. jauniausių, 18-25 metų respondentų. Žiemos sezonas sudėtingiausias taip pat yra žmonėms, kurių namų ūkių pajamos vienam nariui siekia iki 400 eurų per mėnesį – šioje grupėje tokių yra 52,6 proc.“, – apklausos rezultatus komentuoja „Urbo“ banko verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. 

Jis priduria, jog žiema finansiškai sudėtingiausia ir pensininkams (53,8 proc.), ūkininkams (55,6 proc.) bei namų ūkyje užimtiems žmonėms (58,8 proc.). Šį sezoną kaip sudėtingiausią taip pat dažniau rinkosi mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai, lyginant su didmiesčiais. 

Apklausos duomenys parodė, jog žiemos finansiniai iššūkiai nepriklauso nuo lyties, išsimokslinimo ar šeiminės padėties – visose šiose kategorijose žiema buvo dažniausiai ir panašiu dažnumu išskirta kaip sudėtingiausias metų laikotarpis. 

Kodėl žiema „kerta“ per biudžetą?

J. Ivaška pagrindinėmis priežastimis įvardija būsto šildymą, elektros bei dujų sąskaitas, pasiruošimą Kalėdoms ir žieminių rūbų bei avalynės įsigijimą.

„Dažniausiai visos šios išlaidos žmogų užgriūva kone vienu metu: ir išaugusios sąskaitos, ir garderobo atnaujinimas, ir noras pasidaryti šventę Kalėdų proga. Jei tam nebūna ruoštasi iš anksčiau, toks krūvis šeimos biudžetui gali būti itin skausmingas“, – pabrėžia J. Ivaška. 

Ekspertas siūlo žiemos finansinius sunkumus vertinti kaip signalą, kad būtina peržiūrėti visų metų savo finansų situaciją bei valdymą ir susikurti vadinamąją „finansinę pagalvę“. 

„Kruopščiai ir atsakingai suplanuotas biudžetas leidžia iš anksto apsidrausti nuo netikėtai padidėjusių išlaidų ir iš anksto kas mėnesį atsidėti tam tikrą sumą būtent šioms reikmėms. Iš sukauptos sumos galėsite lengviau padengti žiemą išaugusius poreikius. Šaltuoju sezonu išaugančių išlaidų stresą taip pat gali sumažinti pasitelkus paprastų gudrybių. Pavyzdžiui, žieminių rūbų ar kalėdinių dovanų galima nusipirkti anksčiau nei gruodį. Per įvairius išpardavimus“, – sako J. Ivaška. 

Siekiant finansinio komforto, ekspertas siūlo pradėti nuo sisteminės savo pajamų bei išlaidų peržiūros, biudžeto sudarymo ir taisyklių nusistatymo. 

Kaip sudaryti bei kontroliuoti savo biudžetą?

J. Ivaška pastebi, kad, norint suvaldyti išlaidas, pirmiausiai būtina tiksliai žinoti, kur pinigus išleidžiame. Tai galima sekti pasitelkus specialią programėlę, biudžeto skaičiuoklę ar paprasčiausią užrašų knygelę. 

„Pora mėnesių kruopščiai ir kuo smulkiau fiksuokite visas savo pajamas ir išlaidas. Tai leis pamatyti realų vaizdą, kur dingsta pinigai, kurios išlaidos yra būtinos, o kur atsiranda impulsyvių pirkinių. Pamatę, kur ir kiek išleidžiate, galėsite pradėti tikslingai mažinti perteklinį išlaidavimą“, – pataria J. Ivaška. 

Pasak eksperto, išlaidų sekimą ir planavimą pavertus įpročiu, tampa kur kas paprasčiau ir mažiau išleisti, ir papildomai sutaupyti tiek žiemos iššūkiams, tiek tolimesnei ateičiai. 

„Susidarę asmeninį ar šeimos metinį biudžetą ir jo laikydamiesi, galėsite lengviau kas mėnesį atsidėti lėšų nereguliarioms išlaidoms, nuolat pildyti savo rezervinį fondą. Taip pat svarbu kas kelis mėnesius peržiūrėti biudžetą ir pagal situaciją ar poreikius jį pakoreguoti“, – sako „Urbo“ atstovas. Jis pabrėžia, kad tais atvejais, kai neturima „finansinės pagalvės“, derėtų vengti naujų įsipareigojimų.   

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie finansiškai sudėtingiausią ir daugiausiai išlaidų pareikalaujantį metų sezoną apklausė rugsėjo 17-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite