Apklausa rodo, jog žiema lietuviams – brangiausias metų laikas

biudžetasŠildymo sezonas bei didžiausios metų šventės nemažai daliai žmonių kelia ne tik džiaugsmą, bet ir stresą. Nauja apklausa rodo, kad beveik pusė, 46 proc., Lietuvos gyventojų, žiemą vadina daugiausiai iššūkių keliančiu metų sezonu. 

Nors vasarą pinigines dažnai paplonina kelionės, o rudenį – vaikams reikalingos mokymosi priemonės, būtent šaltasis metas būna didžiausiu išbandymu daugumai šalies namų ūkių. 

Mažiausiai išlaidų pavasarį

„Urbo“ banko užsakymu kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje net 46 proc. respondentų pripažino, kad būtent žiemą jaučia didžiausią finansinį spaudimą. Vasarą sunkumų patiria 10 proc. apklaustųjų, rudenį – 6 proc., o pavasarį mažiausiai – tik 4 proc. Dar trečdalis gyventojų pareiškė, jog finansinių iššūkių aspektu negali išskirti nė vieno sezono. 

„Turbūt natūralu, jog žiemą padidėjusių išlaidų iššūkį labiausiai jaučia vyresni gyventojai ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Žiemą, kaip sudėtingiausią laikotarpį, pasirinko net 53,5 proc. vyresnių nei 56 metų apklaustųjų, bet tik 29 proc. jauniausių, 18-25 metų respondentų. Žiemos sezonas sudėtingiausias taip pat yra žmonėms, kurių namų ūkių pajamos vienam nariui siekia iki 400 eurų per mėnesį – šioje grupėje tokių yra 52,6 proc.“, – apklausos rezultatus komentuoja „Urbo“ banko verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. 

Jis priduria, jog žiema finansiškai sudėtingiausia ir pensininkams (53,8 proc.), ūkininkams (55,6 proc.) bei namų ūkyje užimtiems žmonėms (58,8 proc.). Šį sezoną kaip sudėtingiausią taip pat dažniau rinkosi mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai, lyginant su didmiesčiais. 

Apklausos duomenys parodė, jog žiemos finansiniai iššūkiai nepriklauso nuo lyties, išsimokslinimo ar šeiminės padėties – visose šiose kategorijose žiema buvo dažniausiai ir panašiu dažnumu išskirta kaip sudėtingiausias metų laikotarpis. 

Kodėl žiema „kerta“ per biudžetą?

J. Ivaška pagrindinėmis priežastimis įvardija būsto šildymą, elektros bei dujų sąskaitas, pasiruošimą Kalėdoms ir žieminių rūbų bei avalynės įsigijimą.

„Dažniausiai visos šios išlaidos žmogų užgriūva kone vienu metu: ir išaugusios sąskaitos, ir garderobo atnaujinimas, ir noras pasidaryti šventę Kalėdų proga. Jei tam nebūna ruoštasi iš anksčiau, toks krūvis šeimos biudžetui gali būti itin skausmingas“, – pabrėžia J. Ivaška. 

Ekspertas siūlo žiemos finansinius sunkumus vertinti kaip signalą, kad būtina peržiūrėti visų metų savo finansų situaciją bei valdymą ir susikurti vadinamąją „finansinę pagalvę“. 

„Kruopščiai ir atsakingai suplanuotas biudžetas leidžia iš anksto apsidrausti nuo netikėtai padidėjusių išlaidų ir iš anksto kas mėnesį atsidėti tam tikrą sumą būtent šioms reikmėms. Iš sukauptos sumos galėsite lengviau padengti žiemą išaugusius poreikius. Šaltuoju sezonu išaugančių išlaidų stresą taip pat gali sumažinti pasitelkus paprastų gudrybių. Pavyzdžiui, žieminių rūbų ar kalėdinių dovanų galima nusipirkti anksčiau nei gruodį. Per įvairius išpardavimus“, – sako J. Ivaška. 

Siekiant finansinio komforto, ekspertas siūlo pradėti nuo sisteminės savo pajamų bei išlaidų peržiūros, biudžeto sudarymo ir taisyklių nusistatymo. 

Kaip sudaryti bei kontroliuoti savo biudžetą?

J. Ivaška pastebi, kad, norint suvaldyti išlaidas, pirmiausiai būtina tiksliai žinoti, kur pinigus išleidžiame. Tai galima sekti pasitelkus specialią programėlę, biudžeto skaičiuoklę ar paprasčiausią užrašų knygelę. 

„Pora mėnesių kruopščiai ir kuo smulkiau fiksuokite visas savo pajamas ir išlaidas. Tai leis pamatyti realų vaizdą, kur dingsta pinigai, kurios išlaidos yra būtinos, o kur atsiranda impulsyvių pirkinių. Pamatę, kur ir kiek išleidžiate, galėsite pradėti tikslingai mažinti perteklinį išlaidavimą“, – pataria J. Ivaška. 

Pasak eksperto, išlaidų sekimą ir planavimą pavertus įpročiu, tampa kur kas paprasčiau ir mažiau išleisti, ir papildomai sutaupyti tiek žiemos iššūkiams, tiek tolimesnei ateičiai. 

„Susidarę asmeninį ar šeimos metinį biudžetą ir jo laikydamiesi, galėsite lengviau kas mėnesį atsidėti lėšų nereguliarioms išlaidoms, nuolat pildyti savo rezervinį fondą. Taip pat svarbu kas kelis mėnesius peržiūrėti biudžetą ir pagal situaciją ar poreikius jį pakoreguoti“, – sako „Urbo“ atstovas. Jis pabrėžia, kad tais atvejais, kai neturima „finansinės pagalvės“, derėtų vengti naujų įsipareigojimų.   

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie finansiškai sudėtingiausią ir daugiausiai išlaidų pareikalaujantį metų sezoną apklausė rugsėjo 17-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite