Nors valdžia nuolat džiaugiasi, kad gyvename kaip niekada gerai ir Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, o šalis turtingėja, tačiau žmonės tos gerovės nejunta – ji neatsispindi realiai, „į rankas” gaunamose gyventojų pajamose. Ta pati tendencija ir su santaupomis pensijų fonduose, kurios anksčiau ar vėliau taps gyventojo pajamomis: nuo 2019 metų Lietuvoje atsiradusių II pakopos pensijų fondų augimas, atmetus bendrąją infliaciją – praktiškai neigiamas. Į šį Lietuvoje įsivyravusį valstybės gerovės augimo ir gyventojų pajamų mažėjimo paradoksą atkreipė dėmesį žinomi visuomenininkai – Sigitas Besagirskas  ir prof. dr. Ignas Vėgėlė.

Kas lemia skurdesnį gyvenimą turtingėjant valstybei?

Ekspertai išskiria dvi paradokso susiformavimo priežastis. Pasak ekonomisto Sigito Besagirsko, nors šiai dienai Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau augimą nemaža dalimi lemia skolinti pinigai bei ES fondų investicijos. Šie valstybės turtingėjimo aspektai neatsispindi realiai „į rankas“ gaunamose gyventojų pajamose, nes augančio BVP perskirstymas nėra tolygus.

„Augantis BVP persiskirsto labai netolygiai, didelė dalis pinigų nukeliauja į kelias kišenes, na, o visiems kitiems sekama pasaka, kad jūsų darbo užmokestis auga. Tačiau atmetus infliaciją pamatysim kiek kitokį vaizdą – tas augimas labai savotiškas, o kartais ir neigiamas.” – aiškina S. Besagirskas.

Infliacija yra antra paradokso dedamoji. Kaip pabrėžia prof. dr. I. Vėgėlė, remiantis Valstybės duomenų agentūros pateikiama statistika, nuo 2021 metų dėl infliacijos Lietuvoje kainos padidėjo vidutiniškai 30 proc., o atlyginimai gyventojams taip sparčiai aukštyn nekilo – realus vidutinis darbo užmokestis netgi mažėjo. Todėl daugeliui gyventojų teko labiau spaustis arba pragyvenimui naudoti iš anksčiau sukauptas santaupas. Profesorius atkreipė dėmesį, kad infliacija „suvalgė“ ir santaupas – gyventojų turimos santaupos perkamąja galia susitraukė trečdaliu.

Tokiam infliacijos naštos prispaustam žmogui natūralią šypseną kelia valdžios tvirtinimai, kad gyvename kaip niekada gerai – jis savo gyvenime to gerumo nejaučia. Rūpindamasis savo kasdienybe, jis mato mažėjančią perkamąją galią, todėl valdžios žodžius supranta kaip nesusivokimą situacijoje ar netgi patyčias. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Antai didžiausias infliacijos šuolis Lietuvoje įvyko 2022 metais, kuomet metinė infliacija pasiekė net 24 proc., o žvelgiant į 2022 metų antrojo ketvirčio statistiką, vidutinis realus mėnesinis darbo užmokestis, ne tik kad nepaaugo, tačiau ir sumažėjo 5,6 proc. Paprastai kalbant – kainos sparčiai augo, o realiai gyventojų gaunami atlyginimai bei jų perkamoji galia apčiuopiamai mažėjo. Ne gana to, realaus darbo užmokesčio statistika Lietuvoje toliau išlieka ne itin palanki gyventojams – vidutinė metinė infliacija siekia 14,2 proc., o vidutinis realus mėnesinis darbo užmokestis išlieka praktiškai toks pat kaip praėjusiais metais. Situacijai nesikeičiant, Lietuvos gyventojams belieka toliau taupyti bei dar labiau spaustis.

Paradoksas neaplenkė ir pensijų fondų

Pasak ekonomisto S. Besagirsko, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos yra didžiausias Europoje, o paklaustas apie kaupimą pensijų fonduose ekonomistas – gana skeptiškas.

„Jei kalbėtume apie itin aktualų pensijų kaupimo klausimą, asmeniškai aš matau vienintelį gerą sprendimą – pačiam atsidėti ar investuoti, kad ir į nekilnojamą turtą, kuris ateityje neštų realias pajamas ir būtų galima iš to gyventi. Pasigilinus į pensijų fondų veiklą, ten galima rasti daug burbulų, o atmetus infliaciją, jų augimas, kaip ir realaus darbo užmokesčio, taip pat yra neigiamas“ – atsakė ekonomistas S. Besagirskas.

Ekonomistui antrina ir profesorius I. Vėgėlė: „Nuo 2019 metų Lietuvoje atsiradusių II pakopos pensijų fondų augimas, atmetus bendrąją infliaciją – praktiškai neigiamas. Tik agresyviausiai investuojantys fondai galėtų būtų pliusiniai. Remiantis statistika, nuo šių metų pradžios II pakopos pensijų fondų bendras grąžos vidurkis siekia 8,3 proc., tuo tarpu vidutinė šių metų infliacija yra gerokai didesnė – 14,2 proc.”. Taigi, net ir kaupiant pinigus pensijų fonduose, oriai senatvei susitaupyti dėl kylančios infliacijos gali ir nepavykti, nes ten kaupiamos santaupos nuvertėja.

ELTA