Mokslininkės paneigė mitus apie laimę: dauguma daro didžiulę klaidą

laimėAr tikrai „ne piniguose laimė“?

Nors ją atrandame įvairiausiuose dalykuose, dažniausiai laimė tampa didžiausia gyvenimo siekiamybe. Deja, apie ją vis dar sklando daugybė nepagrįstų mitų…

Mokslininkės įspėja, kad tikint klaidingais įsitikinimais, galima pražiopsoti tikrąją laimę, kuri buvo panosėje.

„Žmonės dažnai galvoja, kad, kai turėsiu viską, ko trokštu, būsiu pats laimingiausias. O gal laimė ir yra neturėti visko, ko nori, kai dar yra ko norėti, siekti ir apie ką svajoti?“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. Viktorija Starkauskienė, Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė.

Svajonės ir tikslai – raktas į laimę

Vienas gajausių mitų, kuriuo dar vis tikima šiuolaikinėje visuomenėje – laimė yra turėti viską. Vis tik, anot V. Starkauskienės, dažniausiai žmogus jaučiasi laimingas ne pasiekęs tikslą, o jo siekdamas.

„Dažnai girdime žmones sakančius: „kai gausiu aukštesnes pareigas, didesnį darbo užmokestį, laisvesnį darbo grafiką, daugiau papildomų naudų ir t.t. jausiuosi laimingas“. Visgi, gavus visa tai, žmogus pasijaučia laimingas, gal net tiksliau – sėkmingas tik labai trumpai. Nes laimė – tai kelionė, procesas ir didžiausia laimė ištinka kelyje į tikslą, o ne pasiekus jį“, – sako V. Starkauskienė.

Siekiant būti laimingam, pasak ekspertės, reikėtų neskubėti lygintis su kitais, kadangi tokiu atveju greitai galima patirti nusivylimą ir jaustis nepakankamam. Itin svarbu nesidairyti į aplinkinių pasiekimus, o fokusuotis tik į asmeninį progresą.

Dėkingumas – laimingo žmogaus požymis

Dėkingumas – vienas geriausių įrankių laimės akimirkai pagauti ir mitams sugriauti. Tam pritaria ir dr. Kerry Howells, apdovanojimų pelniusi australų mokslininkė, knygos „Untangling You: How can I be grateful when I feel so resentful?“ autorė. Ji pasakoja, kad gebėjimas išreikšti padėką – nesvarbu sau ar kitiems žmonėms, tiesiogiai prisideda prie laimės pojūčio.

„Dėkingumas iš esmės yra socialinė emocija, bruožas, kuris mus sieja su kitais. Jis padeda pripažinti, ką gauname iš kitų, ir skatina mus grąžinti tai tiesiogiai asmeniui arba kitais ne abipusiais būdais. Daugelis mano tyrimo dalyvių teigė, kad išreikšdami dėkingumą jaučiasi ramesni. Manau, kad taip yra todėl, kad jaučiame neužbaigtumą, kai nepareiškėme dėkingumo ten, kur jis priklauso“, – specialiame Lietuvai skirtame interviu pasakoja K. Howells.

Dėkingumo praktiką, anot mokslininkės, reikėtų taikyti kasdien. Jei kiekvieną rytą įdėję šiek tiek pastangų galvosite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, net jei šie ir būtų labai maži, tai stipriai prisidės prie jūsų geresnės emocinės savijautos.

„Tikiu, kad dėkingumas apsaugo mus nuo būsenų, kurios atima laimę, pavyzdžiui, pasipiktinimo ar pavydo. Jei rytą pradedame sąmoningai praktikuodami dėkingumą, tai užduoda toną visai dienai, nes pripažįstame gamtos dovanas, net jei kartais jos ir gali atrodyti mažos“, – patarimais dalijasi K. Howells.

Dėkingumo praktikos darbe

Dr. K. Howells tikina, kad dėkoti reikia kiek įmanoma dažniau. Jei, pavyzdžiui, darbo vietoje, dėkingumas išreiškiamas nuoširdžiai ir prasmingai, mokslininkės teigimu, darbuotojai jaučiasi pripažinti, naudingi, priklausantys bendruomenei.

Siekiant pagerinti darbuotojų ir klientų emocinę savijautą, dėkingumo praktikas taiko ir kai kurios Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ kelis mėnesius rengė iniciatyvą „Laimingi, nes dėkingi“, kurios metu skatino klientus dažniau tarti „ačiū“.

„Laimingi, nes dėkingi“ iniciatyva gimė iš noro paskatinti dėkingumą ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Iniciatyvos metu skatiname gyventojus padėkoti juos aptarnavusiam „Bitės“ personalui, taip kurdami geras emocijas tarp darbuotojų ir klientų. Ši praktika paremta net keliais moksliniais tyrimais, teigiančiais, kad dėkojant žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonai. Per kelis mėnesius sulaukėme tūkstančių padėkų ir taip paskatinome darbuotojus ir klientus dėkoti bei jaustis laimingesniems“, – aiškina Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Jai antrina ir V. Starkauskienė, pasak kurios dėkingumo praktikos organizacijoje padeda darbuotojams jaustis labiau vertinamiems, skatina vidinę motyvaciją, didina savirealizaciją ir laimės jausmą: „Dėkingumo išraiškos verčia darbuotojus jaustis socialiai vertinamiems ir tikėti, kad jų veiksmai yra svarbūs bei darantys įtaką kitų gyvenimui, o tai skatina juos būti paslaugiais, bendradarbiauti ir stengtis organizacijos bei aplinkinių labui.“

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite