Mokslininkės paneigė mitus apie laimę: dauguma daro didžiulę klaidą

laimėAr tikrai „ne piniguose laimė“?

Nors ją atrandame įvairiausiuose dalykuose, dažniausiai laimė tampa didžiausia gyvenimo siekiamybe. Deja, apie ją vis dar sklando daugybė nepagrįstų mitų…

Mokslininkės įspėja, kad tikint klaidingais įsitikinimais, galima pražiopsoti tikrąją laimę, kuri buvo panosėje.

„Žmonės dažnai galvoja, kad, kai turėsiu viską, ko trokštu, būsiu pats laimingiausias. O gal laimė ir yra neturėti visko, ko nori, kai dar yra ko norėti, siekti ir apie ką svajoti?“, – pranešime žiniasklaidai sako dr. Viktorija Starkauskienė, Laimės ekonomikos ambasadorė, Vytauto Didžiojo universiteto Bendruomenės gerovės koordinatorė.

Svajonės ir tikslai – raktas į laimę

Vienas gajausių mitų, kuriuo dar vis tikima šiuolaikinėje visuomenėje – laimė yra turėti viską. Vis tik, anot V. Starkauskienės, dažniausiai žmogus jaučiasi laimingas ne pasiekęs tikslą, o jo siekdamas.

„Dažnai girdime žmones sakančius: „kai gausiu aukštesnes pareigas, didesnį darbo užmokestį, laisvesnį darbo grafiką, daugiau papildomų naudų ir t.t. jausiuosi laimingas“. Visgi, gavus visa tai, žmogus pasijaučia laimingas, gal net tiksliau – sėkmingas tik labai trumpai. Nes laimė – tai kelionė, procesas ir didžiausia laimė ištinka kelyje į tikslą, o ne pasiekus jį“, – sako V. Starkauskienė.

Siekiant būti laimingam, pasak ekspertės, reikėtų neskubėti lygintis su kitais, kadangi tokiu atveju greitai galima patirti nusivylimą ir jaustis nepakankamam. Itin svarbu nesidairyti į aplinkinių pasiekimus, o fokusuotis tik į asmeninį progresą.

Dėkingumas – laimingo žmogaus požymis

Dėkingumas – vienas geriausių įrankių laimės akimirkai pagauti ir mitams sugriauti. Tam pritaria ir dr. Kerry Howells, apdovanojimų pelniusi australų mokslininkė, knygos „Untangling You: How can I be grateful when I feel so resentful?“ autorė. Ji pasakoja, kad gebėjimas išreikšti padėką – nesvarbu sau ar kitiems žmonėms, tiesiogiai prisideda prie laimės pojūčio.

„Dėkingumas iš esmės yra socialinė emocija, bruožas, kuris mus sieja su kitais. Jis padeda pripažinti, ką gauname iš kitų, ir skatina mus grąžinti tai tiesiogiai asmeniui arba kitais ne abipusiais būdais. Daugelis mano tyrimo dalyvių teigė, kad išreikšdami dėkingumą jaučiasi ramesni. Manau, kad taip yra todėl, kad jaučiame neužbaigtumą, kai nepareiškėme dėkingumo ten, kur jis priklauso“, – specialiame Lietuvai skirtame interviu pasakoja K. Howells.

Dėkingumo praktiką, anot mokslininkės, reikėtų taikyti kasdien. Jei kiekvieną rytą įdėję šiek tiek pastangų galvosite apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi, net jei šie ir būtų labai maži, tai stipriai prisidės prie jūsų geresnės emocinės savijautos.

„Tikiu, kad dėkingumas apsaugo mus nuo būsenų, kurios atima laimę, pavyzdžiui, pasipiktinimo ar pavydo. Jei rytą pradedame sąmoningai praktikuodami dėkingumą, tai užduoda toną visai dienai, nes pripažįstame gamtos dovanas, net jei kartais jos ir gali atrodyti mažos“, – patarimais dalijasi K. Howells.

Dėkingumo praktikos darbe

Dr. K. Howells tikina, kad dėkoti reikia kiek įmanoma dažniau. Jei, pavyzdžiui, darbo vietoje, dėkingumas išreiškiamas nuoširdžiai ir prasmingai, mokslininkės teigimu, darbuotojai jaučiasi pripažinti, naudingi, priklausantys bendruomenei.

Siekiant pagerinti darbuotojų ir klientų emocinę savijautą, dėkingumo praktikas taiko ir kai kurios Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ kelis mėnesius rengė iniciatyvą „Laimingi, nes dėkingi“, kurios metu skatino klientus dažniau tarti „ačiū“.

„Laimingi, nes dėkingi“ iniciatyva gimė iš noro paskatinti dėkingumą ne tik pas mus, bet ir visoje Lietuvoje. Iniciatyvos metu skatiname gyventojus padėkoti juos aptarnavusiam „Bitės“ personalui, taip kurdami geras emocijas tarp darbuotojų ir klientų. Ši praktika paremta net keliais moksliniais tyrimais, teigiančiais, kad dėkojant žmogaus organizme išsiskiria laimės hormonai. Per kelis mėnesius sulaukėme tūkstančių padėkų ir taip paskatinome darbuotojus ir klientus dėkoti bei jaustis laimingesniems“, – aiškina Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Jai antrina ir V. Starkauskienė, pasak kurios dėkingumo praktikos organizacijoje padeda darbuotojams jaustis labiau vertinamiems, skatina vidinę motyvaciją, didina savirealizaciją ir laimės jausmą: „Dėkingumo išraiškos verčia darbuotojus jaustis socialiai vertinamiems ir tikėti, kad jų veiksmai yra svarbūs bei darantys įtaką kitų gyvenimui, o tai skatina juos būti paslaugiais, bendradarbiauti ir stengtis organizacijos bei aplinkinių labui.“

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas spręs, ar atšaukti pareigą aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą

Seimas pradėjo svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams panaikinti teisę keliuose stabdyti dalį transporto priemonių ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.   „Reikia pripažinti, beveik prieš metus Seimas padarė klaidą. Ta klaida yra tokia, kad buvo suteikta savarankiška teisė aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių išmetimus“, – pristatydamas projektą Seimo posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės aplinkos apsaugos

Artėja kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje, Pagėgiuose

Posakį, kad žąsys išgelbėjo Europą, galime perfrazuoti ir pritaikyti nūdienai. Gal nereikės žąsims pranešti apie gresiantį karinį pavojų… Užtat garsiai skelbiame, kad Pagėgiai tampa žąsų turgaus lyderiais Lietuvoje! Šiuo renginiu siekiame išryškinti Mažosios Lietuvos etninio-kultūrinio paveldo tradiciją, gyvavusią nuo tarpukario laikų. Šiais metais organizuosime jau keturioliktąjį  žąsų turgų. 2016 m. gavus iš LR žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo sertifikato ženklą Nr. 00813, kultūros darbuotojai garsina šį unikalų, vienintelį Lietuvoje žąsų turgų. Šis renginys aktualus tuo, kad siekiame pristatyti Mažojoje Lietuvoje

Gruodis prasidėjo gaisrais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie du gaisrus Šilutės rajone. Gruodžio 1-os vakare po 18 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad F. Bajoraičio g., Šilutėje, dega pastatas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, F. Bajoraičio g. degė pirties stogas. Pirtis – medinė, vieno aušto. Pastato perdanga medinė, stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Degė stogo apšiltinimo medžiaga. Gaisro metu išdegė apie 2 m² apšiltinimo vatos, nuardyta beveik 6 m² stogo. Vėlų gruodžio 3-ios vakarą, prieš vidurnaktį, ugniagesių gelbėtojų pagalbos šaukėsi gyventojai iš Saugų seniūnijos.

5 patarimai mėgstantiems mandarinus: kaip juos pasaldinti arba kaip išsikepti pyragą   

Kadaise mandarinai buvo egzotiniai vaisiai, o dabar be mandarinų nebeįsivaizduojame gruodžio. Ar viską apie juos žinome? IKI daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė dalijasi keliais patarimais, kad kaskart mėgautumėtės saldžiu mandarinu, juos lengviau nuluptumėte ir panaudotumėte juos net namų ruošai.  O tinklo konditeris Thierry Lauvray turi receptą, kuris pavyks kiekvienam – namai pakvips apverstu mandarinų pyragu. Pirkdami pauostykite Pirmiausia, J. Sabaitienė pataria, įvertinkite žievelę – ji turi būti intensyvios oranžinės spalvos, be dėmių, minkšta ir idealiu atveju šiek tiek

Taip pat skaitykite