Renato Jakaičio nuotr.

Jūsų dėmesiui – didžiausias Europoje gyvenantis plėšrusis paukštis, jo didenybė jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Norint apsaugoti jūrinių erelių namus, steigiamos „Natura 2000” teritorijos, jų žinomi lizdai išsaugomi miško kirtimo metu.

Dideli paukščiai

Jo ištiestų sparnų plotis siekia net iki 240 cm, taigi ant jų gulomis tilptų Jonas Valančiūnas ir dar liktų vietos. Sveria jis nuo 3 (patinai) iki 7 kilogramų (patelės). Gyvena jūrinis erelis netrumpai – ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė laisvėje siekia 36 metus. Jo apdarą sudaro skirtingų atspalvių rudos plunksnos, o suaugę paukščiai išsiskiria balta galva ir uodega.

Šis paukštis yra monogamas, paprastai ištikimas savo partneriui visą gyvenimą, o perėti pradeda ne anksčiau kaip 4-5 gyvenimo metais. Patelė padeda 1-3 kiaušinius ir didžiąją laiko dalį juos peri, tuo tarpu patinas rūpinasi maistu. Jauniklių šėrimu taip pat rūpinasi abu poros nariai iki pat rudens. Daugiausia minta žuvimis ir vandens paukščiais, taip pat kritusiais gyvūnais, ypač žiemą.

Taip, jūriniai ereliai yra gana sėslūs paukščiai ir netoli savo lizdo gali laikytis ištisus metus, skirtingai nuo kai kurių savo giminaičių, kurie žiemoti skrenda iki pat centrinės Afrikos.

Jūriniai ereliai Lietuvoje išgyvena atgimimo laikotarpį. Praėjusio amžiaus pradžioje jie buvo visiškai išnykę, o atsikurti pradėjo nuo 1985-ųjų metų, kai buvo aptiktos pirmosios perinčios poros. Dabar, gamtosaugininkų pastangomis, jų populiacija po truputį auga ir šiuo metu gali siekti iki 200 porų.

Lizdus suka brandžiuose medžiuose

Šiems plėšriesiems paukščiams išsaugoti yra itin svarbu apsaugoti jų lizdus. Taip pat svarbu išsaugoti brandžius įvairiarūšius medynus, nes ereliai lizdus krauna brandžiuose medžiuose, vidutiniškai 22 m virš žemės. Šie paukščiai jautrūs trikdymui – net vienkartinis apsilankymas prie lizdo perėjimo ar kiaušinių dėjimo metu gali nulemti dėties žūtį, nes šie paukščiai peri anksti (gali pradėti jau vasario pabaigoje), esant šaltoms ir dažnai nepalankioms orų sąlygoms.

Šiuo metu jūriniai ereliai saugomi Blinstrubiškio miške, Kuršių mariose, Kuršių Nerijoje ir Nemuno deltoje. Taip pat saugomos erelių sankaupų vietos Kuršių mariose ir Nemuno deltoje, kur maitintis susirenka klajojantys paukščiai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.