Paukščiai ir žmonės Rusnėje

Didelę dalį Nemuno deltos regioninio parko teritorijos, kur saugomi paukščiai, užima Rusnės sala. Čia sutinkama 22 saugomos paukščių rūšys, tarp jų – baigiantys išnykti meldinė nendrinukė, juodkrūčiai bėgikai ir avocetės. Pasak paukščius stebinčio Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, migruojančių paukščių skaičius nedaug keičiasi, tačiau perintieji saloje kenčia nuo žmonių ūkinės veiklos.

Užliejamose pievose pasistiprinti nutupia migruojančių žąsų pulkai.
Vykinto Augiliaus nuotr.

Robertas Kubilius pasakojo, kad šiuo metu Rusnėje ypač daug migruojančių paukščių, kurie keliaudami toliau į šiaurę sustoja polderių pievose pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Anot R. Kubiliaus, jeigu visos praskrendančios žąsys pasiliktų Lietuvoje, neužtektų joms vietų lizdams sukti, todėl, stabtelėjusios Pamaryje, jos traukia toliau.
Jau sugrįžo griciukai, perkūno oželiai, pempės, gaideliai ir kiti tilvikiniai paukščiai. Parskrido ir dalis jūrinių erelių, nes kai kurie buvo pasilikę žiemoti. Regioninio parko ekologas pasidžiaugė jūrinių erelių populiacijos pagausėjimu – per 10 metų jų padaugėjo trigubai. Buvo 11, o dabar jau žinomi 33 jūrinių erelių lizdai.
Dar laukiama parskrendant didžiųjų baublių, pievinių ir nendrinių lingių, švygždų, plovinių vištelių, stulgių, mažųjų kirų, upinių, juodųjų ir mažųjų žuvėdrų, balinių pelėdų, tulžių, medšarkių, sodinių startų.

Viena iš Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus pareigų – stebėti paukščius.
Vaidoto Vilko nuotr.

Pasak R. Kubiliaus, paukščių migracija priklauso nuo oro sąlygų. Jokio tikslesnio grafiko nėra. Paukščiai parskrenda, kai tik sulaukia palankaus oro. Mūsų rajone vis labiau populiarėja išvykos į Rusnę – pasigėrėti migruojančiais paukščiais. Važiuoja ir vietos gyventojai, ir Šilutės rajono svečiai. Tam įrengti specialūs bokšteliai. Šiuo metu patogu stebėti migruojančias žąsis, antis ir gulbes, kurių pievose „ganosi“ didžiuliai pulkai.
Gerokai sunkiau stebėti smulkesnius paukščius. Tam reikia turėti stiprius žiūronus arba teleskopą. Didėjantis paukščių stebėtojų srautas ateityje gali pradėti kelti pavojų migruojantiems paukščiams, trukdyti jiems po kelionės atgauti jėgas.
„Nieko baisaus, jei pasižiūrėti parskridusių paukščių atvyksta keli žmonės, tačiau jeigu pradės važiuoti šimtais, paukščių stebėtojų srautus teks reguliuoti“, – vengdamas žodžių „stabdyti“ ir „kontroliuoti“ sakė R. Kubilius.
Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ruošiasi dalyvauti šį savaitgalį Rusnėje vyksiančioje Šaktarpio šventėje. Pageidaujantiems stebėti parskridusius ir tolimesnei kelionei besiruošiančius paukščius jie suteiks galimybę tai daryti per žiūronus ir monoklius.
„Migruojančių paukščių populiacija išlieka stabili, tačiau perinčių polderiuose padėtis kelia susirūpinimą. Padėtis blogėja, mat dėl polderių eksploatavimo sutrikimų svyruoja vandens lygis, o paukščiai vandenyje kiaušinių nededa. Neigiamos įtakos turi ir ūkinė žmonių veikla. Gaminant žolės ritinius kartu su žole į juos patenka ir paukščių lizdai su viskuo, kas juose yra…“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Elektromobilio įkrovimas šaltuoju sezonu. Kodėl krenta rida ir kaip planuoti įkrovimo sustojimus?

Atėjus šaltesniems orams, elektromobilių vairuotojai pastebi, kad vienu įkrovimu gali nuvažiuoti mažiau kilometrų nei vasarą. Be to, žiemą įkrauti bateriją kartais trunka ilgiau. Tai normalu, tačiau nereiškia, kad kelionės elektromobiliu žiemą turi būti sudėtingos. Žinant, kaip šaltis veikia bateriją, ir iš anksto suplanavus įkrovimo sustojimus, galima patogiai keliauti net ir spaudžiant šaltukui. Kodėl žiemą sumažėja elektromobilio nuvažiuojamas atstumas? Žiemą elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuoja mažiau, nes šaltis veikia baterijos darbą, o automobilis sunaudoja daugiau energijos šildymui. Esant žemai temperatūrai, baterijoje vykstantys

Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 16 d.

žemės mokestis

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad iki lapkričio 16 d. privačios žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį už 2026 metus. VMI jau parengė žemės mokesčio deklaracijas, kurias galima peržiūrėti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Apie tai mokėtojai gaus pranešimus el. paštu. Žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai, deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Kiek už žemę Šilutės r. savivaldybėje? Šilutės rajono savivaldybėje žemės savininkai už šiuos metus iš viso turės sumokėti beveik 885,2 tūkst. eurų:

Paskolų klubas vs. bankai: kur imti paskolą?

paskolų klubas

Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja. Lietuvoje paskolas siūlo bankai, kredito unijos, vartojimo kreditų bendrovės ir tarpusavio skolinimo platformos, todėl rinktis yra iš ko. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime bankams ir „Paskolų klubui“. Aptarsime, kuo skiriasi jų veikimo principai ir sąlygos bei kurį variantą geriau rinktis skirtingais atvejais. Kuo skiriasi skolinimasis banke ir „Paskolų klube“? Pagrindinis bankų ir „Paskolų klubo“ skirtumas – kas finansuoja paskolą. Pirmuoju atveju pinigus skolina pats bankas, o antruoju paskolai reikalingą sumą suteikia platformos investuotojai. Paraiškos priėmimu, kreditingumo

Sukčiai apgavo dar vieną pagryniškį (patikslinta informacija)

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 20 d. po pietų Žalgirių k., Šilutės sen., konflikto metu vyras, gim. 1990 m., grasino susidorojimu vyrui, gim. 1982 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 17 d. Pagrynių k., Šilutės sen., vyras, gim. 1983 m., prisijungęs prie „Regitros“ puslapio galėjo būti nukreiptas į fiktyvų „Regitros“ puslapį, kur suvedęs prašomus duomenis, sąskaitoje prarado 987 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Regitros“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovė spaudai Karolin Judeikė patikslina: vis pasitaiko situacijų, kai

Taip pat skaitykite