Paukščiai ir žmonės Rusnėje

Didelę dalį Nemuno deltos regioninio parko teritorijos, kur saugomi paukščiai, užima Rusnės sala. Čia sutinkama 22 saugomos paukščių rūšys, tarp jų – baigiantys išnykti meldinė nendrinukė, juodkrūčiai bėgikai ir avocetės. Pasak paukščius stebinčio Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, migruojančių paukščių skaičius nedaug keičiasi, tačiau perintieji saloje kenčia nuo žmonių ūkinės veiklos.

Užliejamose pievose pasistiprinti nutupia migruojančių žąsų pulkai.
Vykinto Augiliaus nuotr.

Robertas Kubilius pasakojo, kad šiuo metu Rusnėje ypač daug migruojančių paukščių, kurie keliaudami toliau į šiaurę sustoja polderių pievose pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Anot R. Kubiliaus, jeigu visos praskrendančios žąsys pasiliktų Lietuvoje, neužtektų joms vietų lizdams sukti, todėl, stabtelėjusios Pamaryje, jos traukia toliau.
Jau sugrįžo griciukai, perkūno oželiai, pempės, gaideliai ir kiti tilvikiniai paukščiai. Parskrido ir dalis jūrinių erelių, nes kai kurie buvo pasilikę žiemoti. Regioninio parko ekologas pasidžiaugė jūrinių erelių populiacijos pagausėjimu – per 10 metų jų padaugėjo trigubai. Buvo 11, o dabar jau žinomi 33 jūrinių erelių lizdai.
Dar laukiama parskrendant didžiųjų baublių, pievinių ir nendrinių lingių, švygždų, plovinių vištelių, stulgių, mažųjų kirų, upinių, juodųjų ir mažųjų žuvėdrų, balinių pelėdų, tulžių, medšarkių, sodinių startų.

Viena iš Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus pareigų – stebėti paukščius.
Vaidoto Vilko nuotr.

Pasak R. Kubiliaus, paukščių migracija priklauso nuo oro sąlygų. Jokio tikslesnio grafiko nėra. Paukščiai parskrenda, kai tik sulaukia palankaus oro. Mūsų rajone vis labiau populiarėja išvykos į Rusnę – pasigėrėti migruojančiais paukščiais. Važiuoja ir vietos gyventojai, ir Šilutės rajono svečiai. Tam įrengti specialūs bokšteliai. Šiuo metu patogu stebėti migruojančias žąsis, antis ir gulbes, kurių pievose „ganosi“ didžiuliai pulkai.
Gerokai sunkiau stebėti smulkesnius paukščius. Tam reikia turėti stiprius žiūronus arba teleskopą. Didėjantis paukščių stebėtojų srautas ateityje gali pradėti kelti pavojų migruojantiems paukščiams, trukdyti jiems po kelionės atgauti jėgas.
„Nieko baisaus, jei pasižiūrėti parskridusių paukščių atvyksta keli žmonės, tačiau jeigu pradės važiuoti šimtais, paukščių stebėtojų srautus teks reguliuoti“, – vengdamas žodžių „stabdyti“ ir „kontroliuoti“ sakė R. Kubilius.
Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ruošiasi dalyvauti šį savaitgalį Rusnėje vyksiančioje Šaktarpio šventėje. Pageidaujantiems stebėti parskridusius ir tolimesnei kelionei besiruošiančius paukščius jie suteiks galimybę tai daryti per žiūronus ir monoklius.
„Migruojančių paukščių populiacija išlieka stabili, tačiau perinčių polderiuose padėtis kelia susirūpinimą. Padėtis blogėja, mat dėl polderių eksploatavimo sutrikimų svyruoja vandens lygis, o paukščiai vandenyje kiaušinių nededa. Neigiamos įtakos turi ir ūkinė žmonių veikla. Gaminant žolės ritinius kartu su žole į juos patenka ir paukščių lizdai su viskuo, kas juose yra…“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite