Paukščiai ir žmonės Rusnėje

Didelę dalį Nemuno deltos regioninio parko teritorijos, kur saugomi paukščiai, užima Rusnės sala. Čia sutinkama 22 saugomos paukščių rūšys, tarp jų – baigiantys išnykti meldinė nendrinukė, juodkrūčiai bėgikai ir avocetės. Pasak paukščius stebinčio Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus, migruojančių paukščių skaičius nedaug keičiasi, tačiau perintieji saloje kenčia nuo žmonių ūkinės veiklos.

Užliejamose pievose pasistiprinti nutupia migruojančių žąsų pulkai.
Vykinto Augiliaus nuotr.

Robertas Kubilius pasakojo, kad šiuo metu Rusnėje ypač daug migruojančių paukščių, kurie keliaudami toliau į šiaurę sustoja polderių pievose pasistiprinti prieš tolimesnę kelionę. Anot R. Kubiliaus, jeigu visos praskrendančios žąsys pasiliktų Lietuvoje, neužtektų joms vietų lizdams sukti, todėl, stabtelėjusios Pamaryje, jos traukia toliau.
Jau sugrįžo griciukai, perkūno oželiai, pempės, gaideliai ir kiti tilvikiniai paukščiai. Parskrido ir dalis jūrinių erelių, nes kai kurie buvo pasilikę žiemoti. Regioninio parko ekologas pasidžiaugė jūrinių erelių populiacijos pagausėjimu – per 10 metų jų padaugėjo trigubai. Buvo 11, o dabar jau žinomi 33 jūrinių erelių lizdai.
Dar laukiama parskrendant didžiųjų baublių, pievinių ir nendrinių lingių, švygždų, plovinių vištelių, stulgių, mažųjų kirų, upinių, juodųjų ir mažųjų žuvėdrų, balinių pelėdų, tulžių, medšarkių, sodinių startų.

Viena iš Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus pareigų – stebėti paukščius.
Vaidoto Vilko nuotr.

Pasak R. Kubiliaus, paukščių migracija priklauso nuo oro sąlygų. Jokio tikslesnio grafiko nėra. Paukščiai parskrenda, kai tik sulaukia palankaus oro. Mūsų rajone vis labiau populiarėja išvykos į Rusnę – pasigėrėti migruojančiais paukščiais. Važiuoja ir vietos gyventojai, ir Šilutės rajono svečiai. Tam įrengti specialūs bokšteliai. Šiuo metu patogu stebėti migruojančias žąsis, antis ir gulbes, kurių pievose „ganosi“ didžiuliai pulkai.
Gerokai sunkiau stebėti smulkesnius paukščius. Tam reikia turėti stiprius žiūronus arba teleskopą. Didėjantis paukščių stebėtojų srautas ateityje gali pradėti kelti pavojų migruojantiems paukščiams, trukdyti jiems po kelionės atgauti jėgas.
„Nieko baisaus, jei pasižiūrėti parskridusių paukščių atvyksta keli žmonės, tačiau jeigu pradės važiuoti šimtais, paukščių stebėtojų srautus teks reguliuoti“, – vengdamas žodžių „stabdyti“ ir „kontroliuoti“ sakė R. Kubilius.
Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai ruošiasi dalyvauti šį savaitgalį Rusnėje vyksiančioje Šaktarpio šventėje. Pageidaujantiems stebėti parskridusius ir tolimesnei kelionei besiruošiančius paukščius jie suteiks galimybę tai daryti per žiūronus ir monoklius.
„Migruojančių paukščių populiacija išlieka stabili, tačiau perinčių polderiuose padėtis kelia susirūpinimą. Padėtis blogėja, mat dėl polderių eksploatavimo sutrikimų svyruoja vandens lygis, o paukščiai vandenyje kiaušinių nededa. Neigiamos įtakos turi ir ūkinė žmonių veikla. Gaminant žolės ritinius kartu su žole į juos patenka ir paukščių lizdai su viskuo, kas juose yra…“ – sakė Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prevencinė priemonė Šilutėje – pareigūnai tikrino viešas ir jaunimo susibūrimo vietas

Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir užkardyti teisės pažeidimus, susijusius su narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimu ar platinimu, lapkričio 8 d. nuo 22 val. iki lapkričio 9 d. 1 val. Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdė tikslinę prevencinę priemonę Šilutės miesto viešose ir jaunimo susibūrimo vietose. Pastaruoju metu pareigūnai buvo gavę pranešimų apie asmenis, galimai vartojančius ar platinančius narkotines medžiagas, todėl priemonės metu ypatingas dėmesys skirtas šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Buvo pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai su tarnybiniais šunimis, padėję nustatyti

Laukžemės Madoną vis dar gaubia paslaptis

Dešimt metų restauruotą paslaptingąją Laukžemio Madoną, kurios sukūrimas datuojamas 1420 m., šiuo metu galima išvysti Vilniuje, Kazio Varnelio namuose (eksponuojama bus iki 2026 m. vasario 22 d.) Po to skulptūra keliaus į Kretingos krašto muziejų. Skulptūrą restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras. Šiemet KPD Paveldotvarkos programos lėšomis restauruotai skulptūrai buvo pagamintas specialus gaubtas mikroklimatui palaikyti. Amžių išdavė smailianosis batelis Netoli Latvijos sienos stovinčią medinę Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią dailėtyrininkė Marija Matušakaitė, Ina Dringelytė ir Algė Gylienė aplankė 1990 m.

Nuo lapkričio 15 d. įsigalioja draudimas tręšti mėšlu ir srutomis

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu: nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d.  Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu (nuo lapkričio 15 d. iki

Policija: įmonė pervedė pinigų į netikrą sąskaitą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 8 d. vėlų vakarą Ramučių k., Gardamo sen., vyras, gim. 1943 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1949 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 10 d. popietę Tarvydų k., Juknaičių sen., vyras, gim. 1990 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1990 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 6 d. Kukuiliškės k., Gardamo sen., įmonė į elektroninį paštą gavo laišką iš partnerių apie pasikeitusį banko sąskaitos numerį ir atliko pinigų pervedimą. Kaip vėliau paaiškėjo

Taip pat skaitykite