Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Europos kraštovaizdžio diena

kraštovaizdis

Europos kraštovaizdžio diena kasmet minima spalio 20 dieną. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į mus supančios aplinkos grožį, įvairovę ir būtinybę ją saugoti. Kraštovaizdis – tai ne tik miškai, upės, ežerai, pajūris ar kopos, bet ir žmogaus kuriama aplinka, istoriniai pastatai, kaimai bei miestai. Kiekvienas Europos regionas turi savitą kraštovaizdį, atspindintį jo gamtos, istorijos ir kultūros paveldą. Ypatingu kraštovaizdžiu išsiskiria ir Mažosios Lietuvos regionas. Tai išskirtinis kraštas, kuriame susipina Baltijos jūros pakrantės, Kuršių marios, Nemuno delta, žaliuojantys miškai ir Pamario

Pagėgiuose paminėtos iškilių istorinių asmenybių jubiliejinės sukaktys

Pagėgiuose

2026 m. spalio 19-oji Pagėgiuose pažymėta ypatinga tarptautine kultūrine iniciatyva – teatralizuotu renginiu-konferencija „Kai istorija prabyla lietuviškai“. Renginį organizavo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Pagėgių sav.  Vydūno viešoji biblioteka, Pagėgių krašto Garbės ambasadorė diasporai Jūratė Caspersen. Renginys dedikuotas karališkosios Prūsijos rašytojo, poeto, istoriko, vertėjo, Karaliaučiaus universiteto absolvento, Piktupėnų lietuvių parapijos klebono, pirmosios istorijos knygos lietuvių kalba autoriaus Kristupo Danieliaus Hasenšteino 270-osioms gimimo metinėms ir vienos ryškiausių bei įtakingiausių XIX a. Europos istorinių asmenybių – Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms

Jau galima pasivaikščioti Aukštumalos pažintiniu taku

Aukštumalos pelkė

Šilutės turizmo informacijos centras dar rugsėjo pabaigoje paskelbė, jog Aukštumalos pažintinis takas lankytojams bus atvertas vėliau negu žadėta,  spalio 15 d. Dabar Šilutės turizmo informacijos centras patvirtino: darbai baigti, jau galima pasivaikščioti ilgu taku per Aukštumalą. Šis takas – populiari pasivaikščiojimų vieta. Šalia kelio iš Šilutės į Kintus nuolat galima pamatyti nemažai automobilių: juos čia palieka žmonės, atvykę pasižvalgyti po Aukštumalos pelkę. Ši viena traukia ir Šilutės miesto bei rajono gyventojus, ir atvykstančius iš kitų Lietuvos vietų. Šalia tako yra

Į nurodytą banko sąskaitą vyras pervedė 6250 eurų, bet prekės negavo

sukčiai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Rugsėjo 30 d. 55-erių pagryniškis FB platformoje norėdamas įsigyti prekę, pervedė į nurodytą banko sąskaitą 6250 eurų. Deja pageidaujamos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 18 d. pavakare Sakučių k. asmuo grasino pažystamam vyrui susidorojimu bei sukėlė jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 18-tos vakare parduotuvėje M. Jankaus g., Šilutėje, asmenys sukėlė fizinį skausmą 36-erių metų vyrui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taip pat skaitykite