Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės ligoninėje konsultuos vaikų chirurgas-urologas

konsultuos

Šilutės ligoninė pranešė, kad nuo lapkričio 18 d. darbą Konsultacinėje poliklinikoje pradės vaikų chirurgas-urologas dr. Arvydas Palepšaitis. Gydytojo specializacija: vaikų urologinių susirgimų diagnostika ir gydymas; įvairios raidos ydos, limfinės sistemos bei kraujagyslių raidos ydos (hemangiomos, limfangiomos) ir susirgimai, išvaržos, sėklidės dangalų vandenė, nenusileidusios sėklidės,  įaugę nagai, pūlingos odos ligos, krūtų susirgimai,  odos-poodės  dariniai; minimaliai invazinė chirurgija (laparoskopija), lėtinės ir ūminės inkstų, bei šlapimo takų, sėklidžių ligos, šlapinimosi sutrikimai, ištyrimas ultragarsu. Kviečiame registruotis gydytojo konsultacijoms. Registracija vykdoma išankstinėje pacientų registracijos sistemoje

Smurto dienos

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 5 d. prieš pietus kieme Žemaitkiemio k., Usėnų sen., blaivi moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą blaiviam vyrui, gim. 1985 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 5 d. vakare Šilutėje neblaivus (1,58 prom.) vyras, gim, 1990 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1996 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 4 d. vakare namuose Rusnėje blaivus vyras, gim. 1941 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1939 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio

Prancūzijos pensininkai „uždirba” daugiau nei dirbantieji. Ar tai įmanoma Lietuvoje?

pensija

Prancūzijos pensijų sistema veikia panašiai kaip Lietuvoje, tačiau šalies vidutinės pensininkų pajamos jau lenkia dirbančių piliečių uždarbį. Kas lėmė tokį sistemos rezultatą? Ar toks scenarijus pritaikomas Lietuvai, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Prancūzijos pensijų sistema remiasi trimis pakopomis: valstybine pensija, privaloma papildoma pensija bei savanoriška privačia pensija. Valstybinė dalis skaičiuojama pagal geriausius 25 karjeros metus. Privaloma papildoma, kartu su darbdaviu kaupiama, pensija nustatoma vertinant visą uždarbio istoriją. O kaupti papildomai savanoriškuose privačiuose fonduose galima lygiai taip pat kaip

Rudens lietūs užleidžia vietą šilumai  

rudens orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Lapkričio 6 d., ketvirtadienį, vietomis gali palinoti. Vėjas pietvakarių, pietų, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7, pajūryje – iki 9, dieną – 9-13 laipsnių šilumos. Lapkričio 7 d., penktadienį, žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pietinių krypčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7, dieną – 9-13 laipsnių šilumos. Lapkričio 8 d., šeštadienį, be lietaus. Vėjas pietų, naktį pūs 2-6 m/s, dieną – 4-8 m/s. Naktį 1-4 laipsniai šilumos, šilčiausia bus vakariniame pakraštyje, pajūryje – 5-7

Taip pat skaitykite