Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vaikai mokėsi ranka rašyti laišką

laiškai

Spalio 9 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje organizuotos edukacinės tradicinių laiškų rašymo dirbtuvės Šilutės Žibų pradinės mokyklos antrokams (mok. Regina Chockevičienė). Dirbtuvės skirtos Pasaulinės pašto dienai paminėti, kuri kasmet minima spalio 9 dieną. Ši data pažymi 1874 m. įkurtos Pasaulinės pašto sąjungos (Universal Postal Union) sukaktį, kuria siekiama atkreipti dėmesį į pašto svarbą visuomenėje, jo raidą ir teikiamas paslaugas, kurios sujungia žmones visame pasaulyje. Paštas išlieka svarbia komunikacijos priemone, nepaisant skaitmeninio amžiaus įtakos. Dirbtuvių dalyviai buvo supažindinti su tradicinių

Mylimiausi lietuvių augintiniai yra šunys ir katės

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, spalio pradžioje Gyvūnų augintinių registre registruota 305,6 tūkst. šunų, 159,4 tūkst. kačių ir 593 šeškai. Šiame registre žmonės užregistravę dar 212 kitų mikroschema paženklintų augintinių – triušių, jūrų kiaulyčių, vėžlių, papūgėlių. Šeimininkų mėgstamiausi šunų vardai yra Bela, Luna, Maja, kačių – Luna, Simba, Pūkis, šeškų – Čika, Čikis, Gučis. Kitų  šaltinių duomenimis, Lietuvos gyventojai šunų ir kačių laiko gerokai daugiau: apie 1,2  mln., tik neskuba jų ženklinti ir registruoti, todėl  tikslus jų skaičius nežinomas. Todėl

Prasidėjo komendantinių vienetų karių rengimas

Spalio 7 d. Panevėžyje prasidėjo Bazinis komendantinių vienetų karių rengimas. Įgyti arba atnaujinti karinių įgūdžių atvyko 19 piliečių iš visos Lietuvos. Būsimiems komendantinių vienetų kariams kursus ves KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės instruktoriai, kariai savanoriai ir profesinės karo tarnybos kariai. Artimiausias 10 dienų kurso klausytojai nepertraukiamai gyvens kareivinėse, įgis arba atnaujins individualius karinius įgūdžius, susipažins su Lietuvos kariuomenės ginkluote, statutais, taktika ir topografija. Komendantiniam vienetui karo metu yra numatytos šios funkcijos: svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir

Policija vykdė akciją  „Švilpukas saugo“

Spalio 8 d. policijos pareigūnai vykdė prevencinę socialinę akciją  „Švilpukas saugo“. Tikslas – mažinti transporto priemonių susidūrimus su gyvūnais, kurti saugią aplinką eismo dalyviams ir saugoti gyvąją gamtą. Trečius metus iš eilės Kelių policijos pareigūnai, dalijo ultragarsinius švilpukus, įspėdami vairuotojus apie galimus pavojus ir ragina būti dėmesingais. Tauragėje ir Šilutėje išdalinta 200 ultragarsinių švilpukų. Šiais metais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje užfiksuoti 295 susidūrimai su gyvūnais. Būkite atsakingi ir atidūs miškingose vietovėse, neaptvertuose kelio atkarpose, pasirinkite saugų greitį,

Taip pat skaitykite