Daugiau abiturientų galės stoti į aukštąsias mokyklas

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia. Tačiau nebebus skaičiuojamas šių trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

„2020 m. priėmimas orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimą, tiek ir į valstybės poreikius. Būsimiems studentams daugėja galimybių rinktis, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius daug kur didėja arba išlieka praėjusių metų kvotos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Pasak ministro, rinktis valstybei reikalingas profesijas studentai bus skatinami. Pavyzdžiui, siekiant pritraukti daugiau žmonių į pedagogikos studijas, siūloma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. jiems skirti didesnes stipendijas.

Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus. Numatoma, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didės daugiau nei 20 proc.

Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Patvirtintas ir 2020 m. mažiausias konkursinis balas, kuris stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Naujai patvirtinti 2020 m. minimalūs rodikliai stojant į aukštąsias mokyklas galioja ne tik 2020 m., bet ir 2019 m., ir 2018 m. abiturientams. Ankstesnių metų abiturientams galioja atitinkamų metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rodikliai.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Investicinis sukčiavimas: svarbiausia – pirmas įspūdis

sukčiavimas

Žmonės dažnai mano, kad yra atsparūs manipuliacijoms, tačiau sukčiai įtaigiai manipuliuoja emocijomis ir sistemingai naudoja socialinę inžineriją, kad sumažintų žmogaus gebėjimą kritiškai vertinti padėtį ir paskatintų impulsyvius sprendimus. Geriausias būdas apsisaugoti – suprasti, kaip jie veikia. Aiškina Lukas Jablonskas, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros ekspertas Emocinis spaudimas, kuriamas apgaulingas pirmasis įspūdis ir siekis išprovokuoti greitą reagavimą yra dažniausiai naudojami psichologiniai triukai. Investicinio sukčiavimo schemos konstruojamos tikslingai, remiantis psichologiniais principais, kurie veikia beveik visus žmones – net ir tuos,

Miško kirtimų ribojimai paukščių perėjimo laikotarpiu

miško

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad kovo 15 d. – rugpjūčio 1 d., paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiamia kirsti mišką. Taip pat ir  gabenti medieną visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Iki paukščių perėjimo laikotarpio pradžios turi būti baigti kirtimai ir iš kirtaviečių išvežta technika. Paukščių perėjimo laikotarpiu miško kirtimai ir medienos išvežimas iš miško draudžiami visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose: II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose; III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose; IV grupės

Gardame sudegė ūkinis pastatas

ugniagesiai gelbėtojai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie kovo 8 d., sekmadienio, gaisrą Gardame. Kovo 8-osios rytą 6.30 val. ugniagesiai gelbėtojai sulaukė pranešimo, kad Sodų g., Gardame, dega ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, ūkinis pastatas (20×8 m) degė atvira ugnimi. Pastatas mūrinis, perdengimas gelžbetonis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuota medinė malkinė ir garažas. Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas 80 m², sudegė medinė malkinė, 10 m³ malkų, 12 m³ pjuvenų, 51 pakuotė pjuvenų briketų, namų apyvokos daiktai, nugaišo

Kaip išsirinkti pirmąjį automobilį, kad jis netaptų finansine našta

Pirmasis šeimos automobilis – vienas iš rimtų finansinių įsipareigojimų. jis atspindi realias namų ūkio galimybes ne tik automobilį įsigyti, bet ir dengti kitas su juo susijusias periodines išlaidas. Svarstant apie automobilio įsigijimą, šeimoje dažniausiai skamba tokie klausimai: ar jis iš tiesų mums „įkandamas“, kada verta rinktis naują, o kada – naudotą automobilį, kokį draudimą įsigyti, jei tuo pačiu automobiliu naudosis keli šeimos nariai. Į šiuos klausimus atsako asmeninių finansų valdymo ir draudimo paslaugų ekspertai. Kiek lėšų skirti automobiliui įsigyti  

Taip pat skaitykite