Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą. Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį?

Šylant orams daugelis šeimų planuoja vaikų stovyklas, keliones ir aktyvų laisvalaikį gamtoje. Ruošiantis vasaros nuotykiams dažniausiai galvojama apie daiktus, maršrutus ar pramogas, tačiau specialistai primena nepamiršti ir vaikų sveikatos. Karštis, didesnis fizinis aktyvumas bei pasikeitusi dienotvarkė vasarą gali tapti įvairių negalavimų priežastimi.

 

„Tėvai šiuo metu dažnai kreipiasi dėl to, kad jų vaikams skauda galvą, jie jaučia nuovargį, silpnumą, pykinimą, skundžiasi pilvo skausmais ar viduriavimu. Taip pat neretai pasitaiko perkaitimo atvejų, saulės nudegimų, odos bėrimų, vabzdžių įkandimų bei alerginių reakcijų. Kelionių ar stovyklų metu gali paūmėti ir lėtinės būklės, tokios kaip alerginis rinitas, bronchinė astma, atopinis dermatitas ar virškinimo sutrikimai“, – pastebi sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas.

Pasak jo, vasarą dažnesnės ir įvairios traumos: sumušimai, nubrozdinimai ar net lūžiai, susiję su didesniu vaikų aktyvumu lauke.

Pataria nepamiršti mikroelementų ir skysčių

Vasarą vaikams dažniau pasireiškia tam tikrų mikroelementų ar skysčių trūkumas. Apie tai, kad vaiko organizmui jų ima trūkti, tėvams gali signalizuoti tam tikri simptomai.

„Vaikai daugiau juda, prakaituoja, ilgiau būna karštyje, todėl dehidratacija gali vystytis greičiau. Apie ją gali signalizuoti troškulys, galvos skausmas, silpnumas, mieguistumas, burnos džiūvimas, tamsesnis šlapimas ar galvos svaigimas“, – sako E. Šivickas.

Anot jo, tam tikrais atvejais vaikams gali trūkti ir geležies, vitamino D ar B grupės vitaminų. Dažniau tai pasitaiko vaikams, kurių mityba yra ribota, kurie nevalgo mėsos, žuvies ar pieno produktų, taip pat turintiems virškinimo sutrikimų.

„Tai gali pasireikšti ilgalaikiu nuovargiu, blyškumu, sumažėjusia ištverme, galvos svaigimu, prastesne koncentracija ar kitais bendrais savijautos pokyčiais“, – pasakoja specialistas.

Į ką atkreipti dėmesį prieš stovyklas ir keliones

Prieš stovyklą ar aktyvesnę kelionę svarbu įvertinti, ar vaikas jaučiasi gerai. Didesnį dėmesį reikėtų skirti užsitęsusiam kosuliui, dusuliui, pasikartojančiam galvos svaigimui, virškinimo sutrikimams, neįprastam nuovargiui ar simptomams, kurie pasireiškia fizinio krūvio metu.

„Jei vaikas sportuodamas jaučia krūtinės skausmą, širdies permušimus, alpsta ar labai greitai pavargsta, prieš intensyvesnę sporto stovyklą ar žygį vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju“, – pabrėžia E. Šivickas.

Jei vaikas serga lėtine liga, stovyklos organizatoriai taip pat turėtų turėti informaciją apie jo sveikatos būklę, vartojamus vaistus, alergijas ir veiksmų planą nenumatytais atvejais.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių klaidų – per staigus fizinio krūvio padidinimas. Jei vaikas visus metus sportavo mažai, aktyvumą reikėtų didinti palaipsniui.

Taip pat svarbu pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu, apsauga nuo saulės ir kokybišku miegu. Net ir atostogų metu poilsis išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti pervargimo bei traumų.

Kada tėvams verta sunerimti?

Vaiko nuovargis po aktyvios dienos dažniausiai yra visiškai normalus, tačiau tam tikrais atvejais gali signalizuoti ir sveikatos problemas.

„Normalu, jei po aktyvios dienos vaikas yra pavargęs, tačiau pailsėjęs kitą dieną vėl jaučiasi žvalus, valgo, geria ir elgiasi įprastai. Sunerimti reikėtų, jei nuovargis yra neproporcingas fiziniam krūviui, kartojasi kasdien, nepraeina pailsėjus arba vaikas tampa vangus ir atsisako įprastų veiklų“, – teigia „Antėja“ gydytojas.

Pasak jo, papildomo dėmesio reikalauja dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, širdies permušimai, blyškumas, neaiškus karščiavimas, svorio kritimas, stiprūs galvos skausmai ar kiti ilgiau trunkantys simptomai.

„Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui prieš įprastą poilsio stovyklą ar kelionę kraujo tyrimai dažniausiai nėra būtini. Tačiau jei vargina nuovargis, dažnas galvos svaigimas, sumažėjusi ištvermė ar kiti nusiskundimai, tyrimai gali padėti nustatyti galimas priežastis, pavyzdžiui, geležies ar vitaminų trūkumą“, – sako E. Šivickas.

Jis primena, kad svarbiausia reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus, kurių metu įvertinama bendra vaiko sveikatos būklė, augimas, kraujospūdis, rega, laikysena bei lėtinių ligų kontrolė. Anot gydytojo, geriausia prevencija – dėmesys vaiko savijautai, pakankamas poilsis ir laiku pastebėti organizmo siunčiami signalai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite