Tyrimas: Lietuvą pasaulyje geriausiai garsina sportininkai

Net šeši iš dešimties (62 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų mano, kad Lietuvos vardą pasaulyje geriausiai garsina šalies sportininkai, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Respondentų nuomone, be sportininkų (62 proc.), antri, kuriuos gyventojai laiko geriausiai savo kraštą garsinančiais –mokslininkai (15 proc.), treti – menininkai (8 proc.).

„Sportininkus galime laikyti savotiškais ambasadoriais, puoselėjančiais ir stiprinančiais valstybės identitetą. Šį faktą, dar kartą patvirtino ir visuomenės apklausos rezultatai, net ir šiuo, sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu”, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvą mažiausiai garsina politikai bei verslininkai – juos nurodė vos 2 proc. respondentų.

„Neeiliniai sportininkų bendruomenės bei mokslo ir meno atstovų pasiekimai suteikia unikalią galimybę, turimą įvaizdžio kapitalą panaudoti kaip šalies pridėtinę vertę, pristatančią ir garsinančią Lietuvos vardą pasauliniu mastu“, – pabrėžia Adomas Pladis, rinkodaros ir aktyvacijų agentūros “Indiana LT” vadovas.

Tai, kad Lietuvos vardą geriausiai pasaulyje garsina sportininkai dažniau minėjo vyrai (62 proc.), 30–49 metų respondentai (65 proc.), kaimo (65 proc.) ir mažesnių Lietuvos miestų (65 proc.) gyventojai.

Tuo tarpu menininkus, kaip geriausiai šalį garsinančius atstovus, dažniau nurodė moterys (8 proc.), 50–74 metų respondentai (10 proc.), miesto (9 proc.) bei didmiesčių (8 proc.) gyventojai. Mokslininkus, kiek daugiau už kitus dažniau rinkosi jaunimas iki 30 metų (58 proc.) ir didmiesčių gyventojai (17 proc.)

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Vlada Musvydaitė ragina nepamiršti žingsniuoti. Tai galima daryti namuose ir aplink namus

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite