Tag Archives: rinkimai

Išrinkti nauji Europos Parlamento nariai

Birželio 9 d. įvyko rinkimai į Europos Parlamentą. Šįkart bendras Lietuvos rinkėjų aktyvumas buvo 28,94 proc. Preliminarus visos Europos Sąjungos piliečių aktyvumas 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose – 50,8 proc.   Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į Europos Parlamentą išrinkti šie partijų atstovai: Kandidatas Sąrašas Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS Lietuvos socialdemokratų partija Petras AUŠTREVIČIUS Liberalų sąjūdis Vilija BLINKEVIČIŪTĖ Lietuvos socialdemokratų partija Petras GRAŽULIS Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) Rasa JUKNEVIČIENĖ Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Andrius KUBILIUS Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Žodžio ir posakio rinkimai: siūlyti gali kiekvienas

LRT, siekdama skatinti visuomenę domėtis ir fiksuoti viešosios kalbos vartosenos reiškinius, jau septintąjį kartą skelbia LRT žodžio ir posakio rinkimus. Jau nuo vasario 15 dienos visi gali siūlyti įsiminusius LRT eteryje nuskambėjusius ar perskaitytus žodžius bei posakius. Televizijos, radijo laidų kūrėjai, vedėjai, žurnalistai ir visuomenė kviečiama siūlyti 2023-2024 m. televizijos, radijo laidose išgirstus, LRT.lt portale perskaitytus įdomius, naujus, šmaikščius, keistus, vaizdingus, paradoksalius, tarmiškus, netikėtų reikšmių įgavusius žodžius ir posakius. Visi pasiūlyti žodžiai ir posakiai bus skelbiami portale LRT.lt. „Septintąjį kartą

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 9 d.

Seimas pritarė siūlymui paskelbti rinkimų į Europos Parlamentą (EP) Lietuvoje datą – 2024 m. birželio 9 d. Eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą (EP) Lietuvoje yra rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse vyksta rinkimai į EP. Šių metų gegužės 22 d. Europos Sąjungos Taryba nutarė, kad rinkimai į EP vyks 2024 m. birželio 6-9 dienomis. Todėl, vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvoje pasirinkta data – birželio 9 d. Politinė kampanija prasidės nutarimui įsigaliojus – gruodžio

Lietuvos Prezidento rinkimai – kitų metų gegužės 12 d.

Seimas paskyrė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų datą. Seimas pritarė Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymui ir paskyrė Respublikos Prezidento rinkimų datą – jie vyks 2024 m. gegužės 12 d. „Pagal Konstitucijos 80 straipsnio nuostatas, Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Šiuo metu pareigas einantis Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda prisiekė ir visus Prezidento įgaliojimus įgijo 2019 m. liepos 12 d., todėl eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai turi būti vykdomi 2024 m. gegužės 12 d.“,

2024 m. gegužės 12 d. siūloma surengti Lietuvos Prezidento rinkimus

Tokį Seimo nutarimo projektą įregistravo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Rinkimų kodeksas numato, kad eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį likus 2 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Eilinius Respublikos Prezidento rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena. ELTA

Prasidėjo Lietuvos metų medžio rinkimai, kviečiame balsuoti

Jau ketvirtą kartą vyksta Lietuvos metų medžio rinkimai, kuriuos rengia Lietuvos arboristikos centras. Balsuoti už vieną iš 13 atrinktų kandidatų galima iki spalio 19 d. Lietuvos metų medžio atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis. Rinkimuose dalyvauja 13 augalų, atrinktų iš 23 paraiškų. Tai Kamariškių guoba, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Grybiškių ąžuolas, Kūlokų kaimo

Pagėgių savivaldybės meru išrinktas Vaidas Bendaravičius

Kovo 19 d. Pagėgių savivaldybėje antrajame merų tiesioginių rinkimų ture varžėsi du kandidatai: Liberalų sąjūdžio atstovas Vaidas Bendaravičius ir Regionų partijos atstovas Kęstas Komskis. Gavęs 2468 rinkėjų balsus arba 58,83 proc. dalyvavusiųjų rinkimuose, meru išrinktas V. Bendaravičius, kuris ir dabar yra Pagėgių savivaldybės meras. Už K. Komskį balsavo 1667 rinkėjai arba 39,74 proc. balsavusių asmenų. Pagėgių savivaldybėje vienuolikoje balsavimo apylinkių balsuoti galėjo 6767 rinkėjai.  Balsuoti atvyko 4195 rinkėjai, tai 61,99 proc., 60 biuletenių buvo sugadinti, tad dviem kandidatams į merus

Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis

Kovo 19 d. vykusiame antrajame tiesioginių merų rinkimų ture Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis, kurį palaikė 59,04 proc. rinkėjų. 10 metų meru dirbantis V. Laurinaitis, pastarąsias dvi kadencijas po 4 metus meru išrinktas tiesiogiai, gavo teisę vadovauti rajonui dar vieną 4 metų kadenciją. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Laurinaitis dėl mero posto varžėsi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovu Žygimantu Kurliansku, kurį antrajame ture palaikė 39,09 proc. rinkėjų. Primename, kad kovo 5 d. mero posto Šilutės rajone

Kovo 19 d. nuo vidurnakčio įsigalioja rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad likus 7 valandoms iki pakartotinio balsavimo savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dienos pradžios įsigalioja rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis.   Agitacijos draudimas prasideda kovo 19 d. 00.00 val. ir tęsis iki 20 val. – balsavimo pabaigos. Įsigaliojus Rinkimų kodekso nuostatoms, sutrumpėjo agitacijos rinkimų savaitgalį draudimo laikotarpis. Dabar rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Išimtys taikomos išorinei politinei

26 savivaldybėse rinkimai paskelbti įvykusiais ir jų rinkėjams balsuoti nebereikės

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovo 10 d. patvirtino I savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turo rezultatus. Paskelbta, kad 26 Lietuvos savivaldybėse rinkimai laikomi įvykusiais ir II rinkimų turo jose nebeprireiks. Balsuoti nebereikės tiems rinkėjams, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę šiose savivaldybėse: Akmenės rajone, Alytaus mieste, Birštone, Druskininkuose, Jonavos rajone, Joniškio rajone, Kauno mieste, Kauno rajone, Kazlų Rūdoje, Kretingos rajone, Marijampolėje, Molėtų rajone, Neringoje, Pakruojo rajone, Palangos mieste, Panevėžio mieste, Plungės rajone, Prienų rajone, Rietave, Rokiškio rajone, Šalčininkų rajone, Šiaulių

Rinkimai: už Vytautą ar Žygimantą?

Vyriausioji rinkimų komisija po balsų perskaičiavimo Šilutės rajone paskelbė atnaujintus tiesioginių merų rinkimų rezultatus. Kovo 19 d., per Juozapines, vyks antrasis tiesioginių mero rinkimų turas, jame varžysis Vytautas Laurinaitis ir Žygimantas Kurlianskas. Kaip sekėsi 9 kandidatams? Šilutės rajone kovo 5 d. vykusiuose tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvavo 9 kandidatai. 37-iose Šilutės rajono balsavimo apylinkėse savo valią galėjo pareikšti 33 712 rinkėjų, rinkimuose dalyvavo 16 607 rinkėjai arba 49,26 proc. 642 biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Balsai pasiskirstė taip: V. Laurinaitis, Demokratų sąjunga „Vardan

Rinkimai Šilutės rajone: šuolio į aukštį rungtyje nugalėjo gydytojas Darijus Pundžius

Apžvelgiame savivaldybių tarybų rinkimų Šilutės rajone staigmenas, šuolių į aukštį kandidatų sąrašuose rezultatus ir reitingavimo svarbą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą sąraše Šilutės ligoninės gydytojas D. Pundžius buvo įrašytas paskutinis, penkiasdešimtas. Rinkėjai, pasinaudodami reitingavimo teise, balsavimo biuletenio apačioje į 5 langelius rašė numerius kandidatų, kuriems skyrė pirmumo balsų, todėl po rinkimų pasikeitė kandidatų vieta sąraše. D. Pundžius iš 50-os vietos pakilo į penktą, išankstiniais duomenimis, tampa savivaldybės Tarybos nariu. Tiksliau – sugrįžta dirbti į rajono

Ką išrinko į Pagėgių savivaldybės tarybą?

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė išankstinius duomenis apie savivaldybių tarybų ir tiesioginių mero rinkimų rezultatus Pagėgių savivaldybėje. Kovo 19 d. Pagėgių savivaldybės teritorijoje, kaip ir Šilutės rajone, vyks tiesioginių mero rinkimų antrasis turas. Pagėgių krašte mero posto siekia Vaidas Bendaravičius (Liberalų sąjūdis) ir Kęstas Komskis (Lietuvos regionų partija). Nors duomenys dar išankstiniai, jau galima skelbti ir naujos sudėties Pagėgių savivaldybės tarybą. Rinkimuose dalyvavo ir kandidatų sąrašus pateikė 7 politinės partijos ar sąjungos. Pagėgių savivaldybės tarybos narių 17 mandatų teko 6 partijoms

Rinkimai: su Vytautu Laurinaičiu dėl mero posto varžysis ne Tomas Budrikis, bet Žygimantas Kurlianskas

Kovo 19 d. Šilutės rajone tiesioginių merų rinkimų antrajame ture varžysis Vytautas Laurinaitis ir Žygimantas Kurlianskas. Mat perskaičiavus balsavimo biuletenius, Ž. Kurlianskas gavo daugiau balsų už Tomą Budrikį, kuris, išankstiniais rinkimų duomenimis, jau buvo paskelbtas merų antrojo rinkimų turo dalyviu. Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 47 pirmininkė Loreta Pakalniškienė paaiškino, kad biuleteniai kovo 6 d., pirmadienį, perskaičiuoti visose rajono balsavimo apylinkėse. Rinkimai vyko kovo 5 d., sekmadienį. „Tik vakar vakare baigtas perskaičiavimas, turime viską įforminti ir perduoti Vyriausiajai rinkimų

Po rinkimų: Šilutės rajone permainų nebus?

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė išankstinius savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų rezultatus. Šilutės rajono savivaldybės Taryboje – tik keturi nauji vietos politikai… Antrajame tiesioginių merų rinkimų ture varžysis dabartinis Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, surinkęs 39,5 proc. rinkėjų balsų, ir savivaldybės Tarybos narys Tomas Budrikis, gavęs 16,24 proc. rinkėjų balsų. V. Laurinaičio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Šilutės rajono savivaldybės taryboje gavo 10 mandatų. Jie rinkėjų valia tenka visiems dabartiniams savivaldybės Tarybos nariams, išskyrus Darijų Pundžių, kuris iš 50

Balsavimas iš anksto savivaldybėse baigėsi: sulaukta daugiau kaip 137 tūkstančių rinkėjų

Kovo 3 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad per tris išankstinio balsavimo dienas iš viso balsavo daugiau kaip 137 tūkstančiai rinkėjų. VRK duomenimis, tai yra beveik 5,7 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Aktyviausi kol kas Neringos savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Jų balsavimo aktyvumas pasiekė beveik 29 proc. Klaipėdos miesto (3,4 proc.) rinkėjai minimi pasyviausiųjų grupėje. Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 47 pirmininkė Loreta Pakalniškienė informavo, kad per tris išankstinio balsavimo dienas Šilutės mieste savo

Ką reikia žinoti apie balsavimą savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iš anksto

Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės atvykti balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kovo 5 d., kviečiami pasinaudoti galimybe balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose iki rinkimų dienos. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia vietų, kuriose bus galima balsuoti iš anksto, sąrašą. Balsavimas iki rinkimų dienos bus organizuojamas vasario 28, kovo 1 ir kovo 2 dienomis. nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Visas balsavimo iš anksto vietų sąrašas skelbiamas VRK svetainėje. Daugiausiai išankstinio balsavimo vietų Vilniuje Vilniaus miesto savivaldybė

Šilutės savivaldybės tarybos posėdyje opozicija prakalbo apie nuklydusį saviškį, kurio pavardės neminėjo… Kas jis?

Sausio 9 d. įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos 50-asis posėdis. Jis buvo neeilinis, nes reikėjo skubaus sprendimo dėl žemės perdavimo, kad pajudėtų reikalai tvarkant buvusią Kintų vaikų poilsio stovyklą. Neeilinis posėdis 16-ai Tarybos narių pritarus, sprendimas priimtas. Dalyvavo 17 Tarybos narių iš esamų 25. Be diskusijų pritarta neatlygintinai perduoti valstybinės žemės sklypus jais naudotis panaudos pagrindais Šilutės profesinio mokymo centrui. Meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad buvusios vaikų poilsio stovyklos pastatai patikėjimo teise minėtam centrui jau perduoti. Dabar apsispręsta dėl žemės

Įregistruoti 32 politiniai komitetai, Šilutės rajone tokių nėra

Seimui priėmus Politinių organizacijų įstatymą, numatantį galimybę šalia politinių partijų rinkimuose dalyvauti ir visiškai naujos teisinės formos juridiniams asmenims – politiniams komitetams. Jų registruota  32, iš viso politinius komitetus sudaro 2615 narių. Politiniai komitetai, norintys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, turėjo būti registruoti iki gruodžio 12 d. Politinis komitetas – tai pagal įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant ES valdžią

Rinkti savivaldybių tarybų narius ir merus galės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti už savivaldybių tarybas ir merus teisę turės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. 2023 m. sausio 4 d. yra diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bus likę 60 dienų. Todėl gyventojai, kurie keičia gyvenamąją vietą persikraustydami iš vienos savivaldybės į kitą ir artėjančiuose rinkimuose norėtų balsuoti už tos savivaldybės kandidatus, raginami iki kitų

Vytautas Laurinaitis – vėl kandidatas į Šilutės rajono merus

Šiemet įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ spalio 21 d.  Vilniuje patvirtino 42 kandidatus į 2023 metais vyksiančių Lietuvos savivaldybių merų rinkimus. Tarp jų – mokytojai, verslininkai, įstaigų vadovai, ūkininkai, vietos bendruomenių lyderiai ir įkūrėjai bei dabartiniai merai – Neringos meras Darius Jasaitis, Lazdijų r. merė Ausma Miškinienė, Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis, taip pat Seimo nariai Lukas Savickas ir Kęstutis Mažeika. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose varžysis ne tik dabartinis Šilutės r. savivaldybės meras V. Laurinaitis, bet

Konkursas „Metų senjoro rinkimai 2022“ laukia savo herojų

Aukso atspalviais nusidažę lapai byloja, kad atėjo spalis – senjorų mėnuo, o kartu su juo ir jau trečią kartą Lietuvoje vykstantis konkursas „Metų senjoro rinkimai 2022“. Iš tiesų, tai daugiau nei konkursas. Tai – iniciatyva, kurios siekis – griauti stereotipus apie pasyvų senjorų gyvenimo būdą ir nuobodžią kasdienybę. Norime parodyti, kad Lietuvoje gyvena veiklūs, gabūs bei šiuolaikiški senjorai.   Esate vienas iš jų? Puiku! Dalyvaukite atrankoje, reprezentuokite Lietuvos senjorus ir laimėkite galimybe tapti žurnalo „60+“ gruodžio numerio viršelio veidu! Taip

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

VRK apžvalga: kaip keičiasi savivaldybių tarybų nariai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko Lietuvos savivaldybių tarybų narių kaitos apžvalgą. Joje – apibendrinti duomenys, kaip keitėsi 60-ties savivaldybių tarybų sudėtys per laikotarpį nuo paskutinių visuotinių savivaldybių tarybų rinkimų, vykusių 2019 m. kovo 3 d., iki 2021 m. vasario 15 d. Iš viso per šį laikotarpį yra pasikeitę 174 savivaldybių tarybų nariai. Didžiausia savivaldybės tarybos narių kaita, VRK duomenimis, fiksuojama Vilniaus miesto savivaldybėje. Čia pasikeitė 14 tarybos narių. Kiek mažesni pokyčiai vyko Anykščių, Mažeikių ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, šių savivaldybių

Oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija

Pirmadienį oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija. Pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, nuo šiol komisija akylai stebės, kad rinkimuose dalyvauti ketinantys politikai neskleistų nepažymėtos politinės reklamos, kad kandidatai į pretenduojamą postą nesinaudotų tarnybinėmis pareigomis ar administraciniais resursais.  Pasak VRK pirmininkės, pirmadienį prasidės Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tai tęsis iki tol, kol reikės pateikti pareiškinius dokumentus – 85 dienos iki rinkimų pradžios. Šiam etapui numatyta 20 dienų. L. Matjošaitytės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu bus galima matyti kandidatus,

Rinkimai – šventė, skandalas – negarbė

Lapkričio 3 ir 4 dienomis Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partija surengė rinkimus, kokių Lietuvoje dar nėra buvę. Partijos nariai ir jai prijaučiantys asmenys galėjo balsuoti, kuris iš dviejų kandidatų tinkamiausias dalyvauti prezidento rinkimuose kaip šios partijos kandidatas. Biuletenyje – dvi pavardės: Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas. Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, balsavimo rezultatai palankesni I. Šimonytei. Šilutėje Šeštadienį, lapkričio 3 d., Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilutės skyrius balsuoti pakvietė Švėkšnoje ir Žemaičių Naumiestyje. Abiejose vietose sulaukta